2014 METŲ LIETUVOS SPORTO STATISTIKOS DUOMENYS IR RODIKLIŲ KAITOS APŽVALGA
- Miestų ir rajonų sporto organizacijų veiklos rodikliai, Lietuvos bendrieji rodikliai
- Miestų, rajonų, savivaldybių sporto organizacijų sportojantieji ir treneriai pagal sporto šakas (atskirų savivaldybių lentelės pagal sporto šakas)
- Miestų, rajonų, savivaldybių sporto organizacijų sportojantieji ir treneriai pagal savivaldybes (Sporto šakų registras: atskirų sporto šakų lentelės pagal savivaldybes.) (Pastaba: žaliai pažymėti Excel lapai - prioritetinės valstybės sporto šakos, geltonai - kitos olimpinės sporto šakos.)
- Miestų, rajonų bendrieji duomenys apie darbuotojus, Lietuvos sporto darbuotojai
- Miestų ir rajonų savivaldybių sporto bazės, Lietuvos sporto bazių statistika
- Miestų, rajonų savivaldybių finansai (pajamos)
- Miestų, rajonų savivaldybių finansai (išlaidos)
- Sportininkų ugdymo centrų sportininkai (moksleiviai)
- Sportininkų ugdymo centrų sportininkai (moksleiviai) (Sporto šakų registras: atskirų sporto šakų lentelės pagal savivaldybes.) (Pastaba: žaliai pažymėti Excel lapai - prioritetinės valstybės sporto šakos, geltonai - kitos olimpinės sporto šakos.)
- Sportininkų ugdymo centrų treneriai
- Sportininkų ugdymo centrų veiklos rodikliai ir kiti darbuotojai
- Sportininkų ugdymo centrų finansai
- Sportininkų ugdymo centrų sporto bazės
- Lietuvos sporto šakų federacijos, asociacijos, sąjungos
- Sporto visiems ir kitos organizacijos
- Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijų veiklos rodikliai
- Lietuvos neįgaliųjų rinktinių pasiekimai pasaulio ir Europos čempionatuose, IWAS, Europos Specialiosios olimpiados žaidynėse (sąrašas)
- Lietuvos sporto medicinos centrų duomenys
- 2013 ir 2014 m. sporto pasiekimų pasaulio ir Europos čempionatuose statistika, 2014 m. Lietuvos neįgaliųjų rinktinių pasiekimai pasaulio ir Europos čempionatuose, IWAS, Europos Specialiosios olimpiados žaidynėse
- 2013 ir 2014 m. sporto šakų pasiekimai pasaulio ir Europos čempionatuose
SVARBIAUSIŲ LIETUVOS SPORTO 2013–2014 m. STATISTIKOS RODIKLIŲ KAITOS APŽVALGA
1. BENDRIEJI DUOMENYS
1.1. Sporto organizacijos
2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 1673 sporto organizacijos, iš jų 151 nacionalinė ir 1562 miestų bei rajonų (39 daugiau negu 2013 m).
Lietuvos mietuose ir rajonuose buvo 1224 įvairių sporto šakų klubai (16 mažiau negu 2013 m.), taip pat veikė 32 sporto federacijos, sąjungos, asociacijos, komitetai, 174 viešosios įstaigos (54 daugiau negu 2013 m.), 7 sporto įmonės (AB, UAB). Sportininkai savo meistriškumą tobulino 93 sportininkų ugdymo centruose (SUC) (5 mažiau negu 2013 m., tam įtakos turėjo Vilniaus m. savivaldybės sporto mokyklų reorganizacija), 52 iš jų priklausė kūno kultūros ir sporto padalinių reguliavimo sričiai, 36 – švietimo, 5 – privatūs.
Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus miestų, Kėdainių, Kelmės, Kretingos, Plungės, Skuodo savivaldybių administracijų struktūrose veikė savarankiški kūno kultūros ir sporto skyriai, o 32 savivaldybių administracijų įvairiuose padaliniuose dirbo 87 kūno kultūros ir sporto specialistai. Kitose savivaldybėse savivaldybės padalinių funkcijos pavestos vienam iš sportininkų ugdymo centrų.
1.2. Sportuojantieji
2014 metais Lietuvoje organizuotai sportavo 150 123 žmonės (6163 žmonėmis daugiau negu 2013 m., tačiau 1154 sumažėjo moterų skaičius), iš jų 43 836 sportininkų ugdymo centruose (3376 mažiau negu 2013 m.), 71 719 įvairaus amžiaus šalies gyventojų organizuotai sportavo sporto klubuose (2887 mažiau negu 2013 m.), 25 719 miestų ir rajonų sporto viešosiose įstaigose (9385 daugiau negu 2013 m.) ir 8849 asmenys kitose organizacijose.
2014 m. visos Lietuvos sporto organizacijos surengė 34 036 varžybas (4375 daugiau), jose dalyvavo 800 284 dalyviai (3926 daugiau negu 2013 m.). 7936 sporto visiems renginiuose dalyvavo 725 439 dalyviai (218 728 daugiau negu 2013 m., iš jų moterų 84 307 daugiau). Surengta 4352 treniruočių stovyklos (1342 daugiau), iš jų 1016 vykdė nacionalinės sporto organizacijos (73 daugiau), jose savo sportinį meistriškumą tobulino 15 922 sportininkai (6813 mažiau), o 3336 stovyklas (1269 daugiau) surengė miestų ir rajonų sporto organizacijos, jose dalyvavo 42 895 sportininkai (9930 daugiau).
1.3. Darbuotojai
2014 m. gruodžio 31 d. šalies valstybinėse, visuomeninėse ir kitose sporto struktūrose iš viso dirbo 8036 darbuotojai (68 daugiau negu 2013 m.), iš jų 5880 kūno kultūros ir sporto darbuotojai, tarp kurių 2564 treneriai (143 daugiau). Pagerėjo kūno kultūros mokytojų, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo įstaigų dėstytojų apskaita, tačiau dėl ankstesnės apskaitos žinybiškumo ir kitų problemų dar nėra sąlygų atlikti palyginimus.
381 treneriai neturi jokios kvalifikacinės kategorijos (59 padaugėjo). Turi kategorijas: sporto trenerio – 715 (padaugėjo 55), Lietuvos sporto trenerio – 880 (16 padaugėjo), nacionalinės kategorijos sporto trenerio – 421 (padaugėjo 8), tarptautinės kategorijos – 167 (sumažėjo 5).
Dirbo 744 sporto vadybininkai (sumažėjo 4).
Surengti 1094 kvalifikacijos tobulinimo renginiai, kuriuose dalyvavo 40 703 darbuotojai. Tokie dideli skaičiai verčia tobulinti šios veiklos apskaitą, nes kol kas neskiriami vos porą valandų arba tiek pat dienų vykę renginiai.
1.4. Finansai
Lietuvos sporto organizacijos 2014 m. iš visų šaltinių kūno kultūros ir sporto finansavimui disponavo 388 187,29 tūkst. Lt, iš jų: 91 033,0 tūkst. Lt (23,45 %) sudarė valstybės biudžeto bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos, 164 092,19 tūkst. Lt (42,27 %) – savivaldybių biudžeto lėšos, 19 138,40 tūkst. Lt (4,93 %) – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšos.
Lietuvos sporto šakų federacijos, sąjungos ir asociacijos iš visų šaltinių disponavo 37 915,428 tūkst. Lt (3 282,03 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.), iš jų 15 611,424 tūkst. Lt (41,1 %) (1 910,624 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.) valstybės biudžeto lėšų. Kiti pajamų šaltiniai: tarptautinių sporto organizacijų parama – 3 413,417 tūkst. Lt (9 %, 266,017 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.); Lietuvos sporto organizacijų ūkinė-komercinė veikla – 2 117,772 tūkst. Lt (5,6 %, 726,028 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.); rėmėjų lėšos – 10 843,374 tūkst. Lt (28,6 %) (3 745,626 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.).
Sporto šakų federacijos daugiausia lėšų panaudojo: sporto varžyboms šalyje – 9 970,362 tūkst. Lt (27,36 %) ir užsienyje – 9 949,269 tūkst. Lt (27,30 %); stovykloms šalyje – 3 035,089 tūkst. Lt (8,33 %) ir užsienyje – 2 135,869 tūkst. Lt (5,86 %); darbo užmokesčiui – 3 919,038 tūkst. Lt (10,75 %), sporto visiems renginiams šalyje –1 006,313 tūkst. Lt (2,77 %) ir užsienyje 65,390 tūkst. Lt (0,18 %). Federacijų kitų išlaidų – 4 860,753 tūkst. Lt (13,34 %) – ir suma, ir procentiškai atrodo daug, tačiau objektyviai įvertinti kol kas nėra galimybių, nes statistinių ataskaitų visose formose nėra nurodyta, kokias konkrečias išlaidas galima priskirti „kitoms išlaidoms“.
Savivaldybių sporto padaliniai iš visų šaltinių disponavo 11 350,33 tūkst. Lt, iš jų 178,3 tūkst. Lt valstybės (1,57 %) ir 11 038,83 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto lėšų (97,26 %). Kiti pajamų šaltiniai: ūkinė-komercinė veikla – 80,10 tūkst. Lt (0,71 %); rėmėjų lėšos – 53,10 tūkst. Lt (0,47 %).
Savivaldybių sporto padaliniai jiems skirtas lėšas panaudojo: darbo užmokesčiui – 3 133,82 tūkst. Lt (27,61 %); sporto varžybų vykdymui ir dalyvavimui jose – 5 564,23 tūkst. Lt (49,02 %); savivaldybės sporto bazių ir kitų patalpų nuomai – 12,1 tūkst. Lt (0,11 %).
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2014 m. disponavo 19 138,4 tūkst. Lt (1 240,0 tūkst. Ltdaugiau negu 2013 m.), iš jų 1 264,2 tūkst. Lt iš Tarptautinio olimpinio komiteto ir 17 874,2 tūkst. Lt rėmėjų lėšos.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 2014 m. išlaidas sudarė 17 642,60 tūkst. Lt (528 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.), iš jų 14 505,3 tūkst. Lt olimpinio sporto finansavimui (1 274 tūkst. Lt daugiau negu 2013 m.), 1 577,2 tūkst. Lt programoms (762,5 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.), 853,3 tūkst. Lt direktorato veiklai (379 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.), 481,7 tūkst. Lt organizacinei veiklai (469,6 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.) ir 225,1 tūkst. Lt kitoms išlaidoms (60,2 tūkst. Lt mažiau negu 2013 m.). LTOK 2014 m. lėšas leido efektyviau, nes didino olimpinio sporto finansavimą, o visur kitur mažino išlaidas.
1.5. Materialinė sporto bazė
2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo: 16 universalių sporto arenų (1 daugiau negu 2013 m.), 22 sporto kompleksai (4 daugiau), 591 stadionas (tiek pat kiek ir 2013 m.), iš jų 19 stadionų su 3000 ir daugiau vietų tribūnose (1 daugiau nei 2013 m.), 43 plaukimo baseinai (tiek pat jų buvo ir 2013 m., iš jų 5 – 50 m), 1 577 sporto salės (14 daugiau), 52 šaudyklos (1 daugiau), 231 teniso aikštelė (10 daugiau), 635 futbolo aikštės (30 daugiau), 21 žirgų sporto maniežas (tiek pat kaip ir 2013 m.), 17 irklavimo bazių (3 daugiau: pasipildė 2 Klaipėdoje ir 1 Šilutėje), 210 universalios dirbtinės dangos sporto aikštelių (67 daugiau: Kaune – 24, Anykščiuose – 8, Vilniaus r. – 6, Utenoje – 4, Šalčininkuose – 3 ir kt.), 892,179 km dviračių takų (45,446 km daugiau). Dėl dviračių takų ankstesniais metais ne visos savivaldybės pateikdavo informaciją.
2. SPORTAS VISIEMS IR GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMAS
2.1. Sporto visiems renginių ir dalyvių skaičius 2013–2014 m.
Eil. Nr.
|
Sporto organizacijos
|
2013 m.
|
2014 m.
|
Skirtumas
|
Renginių
skaičius
|
Dalyvių skaičius
|
Renginių
skaičius
|
proc. nuo bendro skaičiaus
|
Dalyvių skaičius
|
proc. nuo bendro skaičiaus
|
Renginių
skaičius
|
Dalyvių skaičius
|
1.
|
Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir jos nariai
|
535
|
119473
|
636
|
8,01
|
166919
|
23,00
|
101
|
47446
|
2.
|
Sporto šakų federacijos, sąjungos ir asociacijos
|
1485
|
133415
|
897
|
11,30
|
87015
|
11,99
|
-588
|
-46400
|
3.
|
Kitos nacionalinės sporto organizacijos
|
46
|
7584
|
84
|
1,05
|
92970
|
12,81
|
38
|
85386
|
4.
|
Miestų ir rajonų savivaldybių sporto organizacijos
|
5235
|
246239
|
6576
|
82,86
|
421658
|
58,12
|
1341
|
175419
|
|
*Iš viso:
|
7301
|
506711
|
7936
|
100
|
725439
|
100
|
635
|
218728
|
* – Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ narėmis yra ir 4 sporto šakų federacijos (Lietuvos greitojo čiuožimo, Orientavimosi sporto, Sportinės žūklės bei Sportinių šokių), todėl sporto šakų federacijų suma organizacijų eilutėje paskaičiuota nedubliuojant minėtų organizacijų duomenų.
– Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos olimpinis fondas kartu rengė sporto visiems renginius, todėl suma paskaičiuota nedubliuojant minėtų organizacijų duomenų.
Iš viso 7936 sporto visiems renginiuose dalyvavo 725 439 dalyviai (218 728 daugiau negu 2013 m., iš jų moterų 84 307 daugiau).
Renginiai
Savivaldybėse: 2014 m. daugiausia sporto visiems renginių buvo surengta Vilniuje (1661), Kaune (1572) ir Klaipėdoje (629).
Asociacija „Sportas visiems“ ir jos narės: daugiausia renginių iš asociacijos „Sportas visiems“ narių 2014 m. surengė Lietuvos orientavimosi sporto federacija – 225, Lietuvos sveikuolių sąjunga – 71 ir Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“ – 69, pati asociacija „Sportas visiems“ suorganizavo 11 bendrų renginių.
Dalyviai
Daugiausia sportas visiems dalyvių buvo Kaune (150 091), Vilniuje (80 669) ir Klaipėdoje (33 166).
Daugiausia dalyvių savo renginiuose sulaukė: miestų ir rajonų sporto organizacijos – 421 658, asociacija „Sportas visiems“ (be narių) – 46 811, o iš asociacijos „Sportas visiems“ narių geriausi rodikliai Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ – 34 572 ir Lietuvos sveikuolių sąjungos –10 600.
Iš sporto šakų organizacijų į savo surengtus sporto visiems renginius daugiausia dalyvių pritraukė Lietuvos lengvosios atletikos federacija (19 250), Lietuvos orientavimosi sporto federacija (16 755), Lietuvos sportinių šokių federacija (5 400).
Verta pažymėti, kad iš prioritetinių sporto šakų organizacijų nei vieno sporto visiems renginio nesuorganizavo Lietuvos bokso, dziudo, imtynių, šiuolaikinės penkiakovės, tinklinio federacijos, stalo teniso asociacija ir šaudymo sporto sąjunga.
Apibendrinimas: 1. Palyginti su 2013 m., 2014 m. padaugėjo 8 % sporto visiems renginių ir 30,15 % dalyvių.
2. Kaip ir 2013 m., 2014 m. daugiausia sporto visiems renginių surengė (82,86 %) ir daugiausia dalyvių pritraukė (58,12 %) miestų rajonų sporto organizacijos.
Deja, kai kur sumažėjo renginių ir dalyvių: Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijoje (14 renginių ir 5079 dalyvių mažiau) ir Lietuvos sporto draugijoje „Žalgiris“ (atitinkamai 19 ir 1791 mažiau), o Lietuvos keliautojų sąjungoje sumažėjo 4866 dalyviais.
2.2. Asociacijos finansai
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir jos narių pajamų šaltiniai: 39 % sudarė KKSD (2 100,49 tūkst. Lt), 24 % kitų valstybinių institucijų (1 282,923 tūkst. Lt), 18 % rėmėjų (980,349 tūkst. Lt), 9 % ūkinės-komercinės veiklos (469,47 tūkst. Lt), 5 % LTOK (252,012 tūkst. Lt), 3 % tarptautinių organizacijų (189,26 tūkst. Lt) ir 2 % savivaldybių (135,5 tūkst. Lt) lėšos.
Išlaidos. Asociacija „Sportas visiems“ ir jos narės išleido: 33 % sporto varžyboms (1 779,768 tūkst. Lt, iš jų 26,62 % Lietuvoje ir 73,38 % užsienyje), 25 % sporto visiems renginių organizavimui, 19 % darbo užmokesčiui, 10 % kitoms priemonėms, 9 % stovykloms, 3 % kvalifikacijos kėlimui ir 1 % inventoriui.
Iš asociacijos narių daugiausia sporto varžyboms išleido Lietuvos studentų sporto asociacija (Lietuvoje – 93,274 tūkst. Lt, užsienyje – net 866,168 tūkst. Lt); Lietuvos sportinių šokių federacija (Lietuvoje – 295,00 tūkst. Lt, užsienyje – 100,60 tūkst. Lt), Lietuvos orientavimosi sporto federacija (Lietuvoje – 1,400 tūkst. Lt, užsienyje – 228,400 tūkst. Lt).
Taigi, abejonę kelia, koks tikslas tokio lygio varžybinę veiklą, kaip dalyvavimas pasaulio universiadoje ir tam reikalingas, skirtas bei išleistas lėšas priskirti „Sporto visiems“ asociacijai. Kelios sporto šakų federacijos, asociacijos narės, teikia Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui po 2 paraiškas (meistriškumo ir sporto visiems). Į tai turėtų būti atsižvelgta vykdant apskaitą ir teikiant statistines ataskaitas. Pagal sumų dydį tokia situacija labiausiai būdinga Lietuvos studentų sporto asociacijai.
2.3. Mokymas plaukti
Pagal savivaldybių sporto padalinių statistines ataskaitas 2014 m. savivaldybėse išmokyta plaukti 11 141 asmuo, t. y. 10,5 % daugiau negu 2013 m. (9 966).
Programa „Vaikų mokymas plaukti“.Išmokyta plaukti 2414 vaikų. Projekte dalyvavę Biržų, Jurbarko, Molėtų, Panevėžio, Švenčionių, Trakų ir Vilniaus rajonai nepateikė jokių duomenų. Programos „Vaikų mokymas plaukti“ dalyvių vidutinis amžius – 9 m. Programos įgyvendinime dalyvavo 181 asmuo (treneriai, mokytojai, savanoriai, medikai ir kt.) iš 31 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės. KKSD šiai programai skyrė 300 tūkst. Lt (62 %), kitus 184 906 Lt (38 %) programai skyrė savivaldybės, tėvai, vykdytojų organizacijų rėmėjai, bendrojo ugdymo mokyklos, baseinai.
Daugiausia, net 43,29 %, išmokytų plaukti yra Kauno mieste (4 823), Panevėžio – 11,89 % ir Šiaulių – 6,33 % miestuose (atitinkamai 1325 ir 706). Akmenės, Kelmės, Lazdijų, Šilalės rajonuose, Neringos mieste, Druskininkų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybėse pagal statistines ataskaitas nei vieno neišmokyta plaukti.
Tam, kad objektyviai būtų palyginti mokymo plaukti rezultatai su baseinų skaičiumi ir galbūt trenerių, mokytojų ar mokinių skaičiais SUC, reikia atskirų tyrimų.
3. NEĮGALIŲJŲ SPORTO ORGANIZACIJŲ VEIKLA
3.1. Nariai ir jų veikla
2014 m. Lietuvoje veikė 5 neįgaliųjų sporto organizacijos: Lietuvos aklųjų sporto federacija, Lietuvos kurčiųjų sporto federacija, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas.
Bendras jų narių skaičius: 98 juridiniai asmenys, iš jų 42 sporto klubai.
Surengta: 106 varžybos, jose dalyvavo 4402 dalyviai; 9 sporto visiems renginiai, 900 dalyvių; 38 sporto stovyklos, trukusios 708 dienas, 325 dalyviai.
Dalyvauta 42 pasaulio čempionatuose ir 73 Europos čempionatuose.
3.2. Finansai
Neįgaliųjų sporto organizacijos 2014 m. iš viso disponavo 4 080,56 tūkst. Lt, iš jų: valstybės biudžeto lėšos – 2 929,5 tūkst. Lt KKSD ir 648 tūkst. Lt kitų ministerijų bei žinybų; 215,83 tūkst. Lt rėmėjų ir kitų šaltinių; 160 tūkst. Lt LTOK lėšos; 99,3 tūkst. Lt ūkinės-komercinės veiklos lėšos; 20,93 tūkst. Lt iš tarptautinių sporto organizacijų; 7 tūkst. Lt iš savivaldybių.
Išlaidos: sporto varžyboms šalyje – 522,77 tūkst. Lt, užsienyje – 752,79 tūkst. Lt; stovykloms – 313,39 tūkst. Lt; sporto visiems renginiams – 39,01 tūkst. Lt; seminarams ir konferencijoms – 3,9 tūkst. Lt.
4. SPORTININKŲ MEISTRIŠKUMO TOBULINIMAS
4.1. Sporto šakos ir sportininkai
51 sporto šakos atstovai savo sportinį meistriškumą tobulino 93 miestų ir rajonų sportininkų ugdymo centruose (SUC) ir Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC). Iš 51 sporto šakos buvo: 35 olimpinių sporto šakų (34 pripažintos, iš jų 18 prioritetinių, o iš prioritetinių 11 strateginių) ir 16 neolimpinių sporto šakų (11 pripažintos).
Sportininkų ugdymo centruose 51 sporto šakai atstovauja 43 836 sportininkai (3376 mažiau negu 2013 m.), olimpinių sporto šakų –39 746. Dar 25 719 asmenų organizuotai sportavo viešosiose įstaigose (VšĮ), 79 563 – sporto klubuose, sporto įmonėse (AB, UAB), miestų, rajonų, savivaldybių sporto federacijose, sąjungose, asociacijose, komitetuose.
Lietuvos olimpiniame sporto centre, bendradarbiaujant su kitais SUC, meistriškumą tobulino 280 sportininkų, iš jų 62 sportininkai buvo rengiami vien tik LOSC trenerių, t. y. minėti sportininkai nepriklausė kitiems SUC.
SUC sportininkų (moksleivių) skaičiaus pokyčiai 2003–2014 m.
Nuo 2014 m. pagal naują tvarką pradėtos suteikinėti meistriškumo pakopos (MP). 2013 m. kvalifikacinės kategorijas palyginamos su 2014 m. meistriškumo pakopomis šiuo principu: tarptautinė kategorija à MP1, nacionalinė kategorija à MP3, I kategorija à MP4, II kategorija à MP5, III kategorija à MP6. MP7–9 reikalavimus nustato kai kurių sporto šakų federacijos.
Sportinio meistriškumo pakopų (MP) rodikliai 2014 metų pabaigoje
|
MP7–9
|
MP6
|
MP5
|
MP4
|
MP3
|
MP2
|
MP1
|
Iš viso
|
2014 m. meistriškumo pakopos
|
3268
|
7961
|
5048
|
3410
|
1340
|
305
|
151
|
21483
|
2013 m. kvalifikacinės kategorijos
|
-
|
10906
|
6290
|
3061
|
698
|
-
|
267
|
21222
|
Skirtumas 2013 ir 2014 m.
|
-
|
-2945
|
-1242
|
349
|
642
|
-
|
-116
|
261
|
Sportininkų ugdymo centruose didžiausias organizuotai sportuojančių žmonių skaičius pagal sporto šakas: krepšinis – 9605, futbolas – 6192, plaukimas – 4365, lengvoji atletika – 3820, rankinis – 2779, tinklinis – 1656, dziudo imtynės – 1609, stalo tenisas – 1212, boksas – 1104, kitas sporto šakas kultivuoja mažiau negu 1000 žmonių.
2014 m. SUC sportininkų daugėjo:
1. Pagal savivaldybes: Kupiškyje – 83 ir Druskininkuose – 53, kitur didėjimas buvo mažesnis nei 50 sportininkų arba mažėjo.
2. Pagal sporto šakas: akmenslydžio – 82 ir dailiojo čiuožimo – 49, kitur didėjimas mažesnis nei 50 sportininkų arba mažėjo.
2014 m. SUC sportininkų mažėjo:
1. Pagal savivaldybes: Klaipėdoje – 972; Alytuje – 411; Kaune – 310; Marijampolėje – 300, Telšiuose – 250, Panevėžyje – 162, Utenoje – 126, Radviliškyje – 102, kitur mažėjimas buvo mažesnis nei 100 sportininkų arba šiek tiek didėjo.
2. Pagal sporto šakas: plaukimo – 369, lengvosios atletikos – 358, dziudo imtynių – 291, krepšinio – 265, rankinio – 247, tinklinio – 232, futbolo – 221, sunkiosios atletikos – 216, stalo teniso – 190, orientavimosi sporto – 181, sportinės gimnastikos – 138, baidarių ir kanojų irklavimo – 131, bokso – 125, šachmatų – 119, dviračių sporto – 109, kitur mažėjimas buvo mažesnis nei 100 sportininkų arba daugėjo.
Miestų ir rajonų SUC buvo 4256 mokomosios grupės (489 mažiau nei 2013 m.), iš jų pradinio rengimo – 2079 (48,85 %; 1301 mažiau nei 2013 m.), meistriškumo ugdymo – 1511 (35,50 %; 489 daugiau nei 2013 m.), meistriškumo tobulinimo – 545 (12,81 %; 311 daugiau nei 2013 m.), didelio meistriškumo – 121 (2,84 %; 12 daugiau nei 2013 m.). Dideliems grupių pokyčiams įtakos galėjo turėti pasikeitę grupių komplektavimo reikalavimai ir atsiradusios sportininkų meistriškumo pakopos. Atsiradusios naujos „Neformaliojo ugdymo“ grupės 2014 m. buvo surašytos į „Pradinio rengimo“ grupių skiltį, nes jos savo turiniu labai panašios. Neįgaliųjų „Meistriškumo ugdymo“ ir „Meistriškumo tobulinimo“ mokomosios grupės sujungtos ir liko tik viena grupė – „Meistriškumo ugdymo ir tobulinimo“.
4.2. Treneriai
Miestų ir rajonų savivaldybių sportininkų ugdymo centruose ir Lietuvos olimpiniame sporto centre dirbančių trenerių skaičiaus dinamika 2003–2014 m.
Iš visų 2564 Lietuvoje dirbusių trenerių miestų ir rajonų sportininkų ugdymo centruose (SUC) ir Lietuvos olimpiniame sporto centre dirbo 1966 treneriai (76,7 %), iš jų 1294 dirbo savivaldybių sporto padalinių SUC, 583 – švietimo padalinių ir 46 – privačiuose SUC, 43 – LOSC. 284 treneriai dirbo sporto klubuose, 283 – viešosiose įstaigose.
Trenerių kvalifikacinės kategorijos
Iš 1966 trenerių turėjo kvalifikacines kategorijas: 1. Tarptautinės kategorijos trenerio – 143;
2. Nacionalinės kategorijos sporto trenerio – 373;
3. Lietuvos sporto trenerio – 804;
4. Sporto trenerio – 520.
Miestų ir rajonų savivaldybių sportininkų ugdymo centruose ir Lietuvos olimpiniame sporto centre 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo 126 treneriai, neturintys kvalifikacinės kategorijos (6,4 %).
Pagal sporto šakas iš jų daugiausia buvo: futbolo – 20, krepšinio – 18, stalo teniso, tinklinio – po 7, dziudo imtynių, lengvosios atletikos – po 6, bokso, meninės gimnastikos, šachmatų – po 5, buriavimo, aerobikos – po 4.
Pagal miestų ir rajonų savivaldybes trenerių, neturinčių kvalifikacinių kategorijų, buvo: Kaune, Trakuose – po 16, Tauragėje – 11, Alytuje – 8, Šiauliuose, Lazdijuose – po 7, Klaipėdoje, Prienuose – po 5, Palangoje – 4, Jonavoje – 3.
Net Lietuvos olimpiniame sporto centre 2014 m. dirbo 6 treneriai, neturintys kvalifikacinės kategorijos (po 1 trenerį šių sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimo, dviračių sporto, graikų-romėnų imtynių, irklavimo, kalnų slidinėjimo ir šiuolaikinės penkiakovės).
Surengta kvalifikacijos tobulinimo renginių – 172, dalyvių – 967.
4.3. SUC finansai
Miestų ir rajonų savivaldybių sportininkų ugdymo centrai ir Lietuvos olimpinis sporto centras 2014 m. disponavo 162 335,42 tūkst. Lt (6 435,89 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.), iš jų 19 762,15 tūkst. Lt (12,17 %) valstybės ir 121 815,10 tūkst. Lt (75,04 %) savivaldybės biudžeto lėšų; 6 538,68 tūkst. Lt lėšų surinkta iš sportininkų (4,03 %); 8 361,21 tūkst. Lt (5,15 %) iš ūkinės-komercinės veiklos; 1 319,20 tūkst. Lt (0,81 %) Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, 4 539,08 tūkst. Lt (2,80 %) rėmėjų lėšos.
Vien tik Lietuvos olimpinis sporto centras 2014 m. disponavo 15 134,80 tūkst. Lt (3 751,6 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.), iš jų 12 112,80 tūkst. Lt (80,03 %) valstybės biudžeto lėšos; 1 665,80 tūkst. Lt (11,01 %) lėšos iš ūkinės-komercinės veiklos; 1 319,20 tūkst. Lt (8,72 %) Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lėšos; 37,00 tūkst. Lt (0,24 %) rėmėjų ir kitų šaltinių lėšos.
Visi SUC ir LOSC 2014 m. išleido 160 969,98 tūkst. Lt. Daugiausia išleista: mokomajam sportiniam darbui ir dalyvavimui varžybose – 12 514,81 tūkst. Lt (7,77 %) ir darbo užmokesčiui – 99 060,89 tūkst. Lt (61,54 %).
Vien tik Lietuvos olimpinis sporto centras 2014 m. išleido 14 508,20 tūkst. Lt (4 196,98 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.), iš jų daugiausia mokomajam sportiniam darbui ir dalyvavimui varžybose – 4 137,00 tūkst. Lt (28,51 %) ir darbo užmokesčiui – 4 524,50 tūkst. Lt (31,19 %).
5. Sporto medicinos centrai
Lietuvoje 2014 m. veikė 5 sporto medicinos centrai. Lietuvos sporto medicinos centrai – biudžetinės įstaigos.
Svarbiausios funkcijos: teikti specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sportininkams. Įstaigų savininkas – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Įstaigos misija – teikti sportininkams kokybiškas sporto medicinos paslaugas siekiant užtikrinti jų saugų sportavimą. Lietuvos sporto medicinos centruose dirbo 175 darbuotojai, iš jų 86,85 % sudarė moterys. Sportininkai priimti 150 921 kartą. 423 renginių, kuriuose dalyvavo 13 210 dalyvių, organizatoriai taip pat naudojosi šių centrų paslaugomis.
Savo veiklai 2014 m. sporto medicinos centrai disponavo 5 501,3 tūkst. Lt, iš kurių 4 066,5 tūkst. Lt (74 %) skyrė KKSD, 1 080 tūkst. Lt (20 %) – ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos, 209,3 tūkst. Lt (4 %) gavo iš rėmėjų, 124,5 tūkst. Lt (2 %) – iš įmokų už teikiamas paslaugas, dar 21,0 tūkst. Lt (1 %) skyrė LTOK.
Daugiausia lėšų (57 %) buvo panaudota darbo užmokesčiui (3 042 tūkst. Lt), 29 % (1 529,1 tūkst. Lt) – kitoms išlaidoms (didokas procentas, todėl, kaip jau minėta, reikėtų statistinių ataskaitų formose konkretizuoti, kas gali būti priskirta „kitoms išlaidoms“), 9 % (487,4 tūkst. Lt) – medicinos įrangai ir jos aptarnavimui, 2 % (129,4 tūkst. Lt) – medikamentams ir maisto papildams, kitų medicinos įstaigų ir sanatorijų paslaugų išlaidos nesudaro 1 % (4,7 tūkst. Lt). Nepanaudota 140,9 tūkst. Lt, t. y. 2,62 %. Iš viso išlaidų – 5 360,30 tūkst. Lt.
6. LIETUVOS SPORTININKŲ PASIEKIMAI PASAULIO IR EUROPOS ČEMPIONATUOSE
6.1. Apžvalga
2014 m. 738 Lietuvos sportininkai dalyvavo pasaulio ir 1524 Europos čempionatuose, kuriuose iškovojo 212 medalių. Pasaulio čempionatuose pelnyti 65 medaliai, o Europos čempionatuose – daugiau negu dvigubai – 147 medaliai.
2014 m. 40 % olimpinių sporto šakų (35 sporto šakos) tapo čempionatų medalininkėmis. 66 % medalių iškovota olimpinėse rungtyse (41 medalis), o 34 % – neolimpinėse rungtyse (21 medalis). Daugiausia – 13 medalių – pelnė irkluotojai ir visus olimpinėse rungtyse. Kiek mažiau medalių (12) laimėjo šiuolaikinės penkiakovės atstovai, tačiau net 9 medaliai iškovoti neolimpinėse rungtyse. 1623 čempionatuose dalyvavę olimpinių sporto šakų sportininkai iškovojo 62 medalius, iš jų 13 aukso, 22 sidabro ir 27 bronzos.
Iš olimpinių sporto šakų 18 yra prioritetinių valstybės sporto šakų, tačiau tik 12 iš jų atstovai iškovojo medalius: 20 medalių Europos čempionatuose ir 38 – pasaulio čempionatuose. Šioms sporto šakoms atstovavo 962 sportininkai.
KKSD pripažintų sporto šakų atstovai iškovojo 212 medalių (iš jų 62 jau minėtų olimpinių sporto šakų atstovai). Iš 150 neolimpinių sporto šakų medalių net 41 medalį iškovojo kiokušin karatė sporto šakos atstovai, 15 medalių – šaškininkai ir 12 medalių – savigynos (sambo) imtynininkai.
Miestų ir rajonų olimpinių sporto šakų grupėje daugiausia medalių iškovojo Vilniaus sportininkai – 24, Kauno – 14. Šių miestų didesnė medalių dalis yra iškovota olimpinėse rungtyse. Iš viso per 2014 m. miestų ir rajonų sportininkai pelnė 247 medalius, tačiau tik 27 % jų (66) yra olimpinių sporto šakų medaliai ir 73 % – neolimpinių sporto šakų. Miestų ir rajonų atstovų iškovotų medalių skaičius gerokai skiriasi nuo sporto šakų medalių skaičiaus, nes kai kurie sportininkai pagal įvairias pasirengimo programas atstovavo keliems miestams ar rajonams ir jų medaliai įrašyti prie kiekvieno miesto ar rajono. 2014 m. Lietuvos sporto pasiekimai nelyginami su 2013 m. dėl pagrindinės priežasties – skirtingo sporto šakų čempionatų vykdymo periodiškumo. Objektyvu, jeigu lyginama bent viso olimpinio ciklo rezultatai. Ši problema ilguoju periodu galės būti išspręsta, kai bus baigtas kurti Sporto šakų registro modulis.
6.2. 2014 m. pasaulio ir Europos čempionatų dalyviai ir iškovoti medaliai
pagal sporto šakų grupes
Čempionatai
|
Prioritetinės valstybės ir strateginės sporto šakos
|
Kitos olimpinės sporto šakos
|
Kitos pripažintos sporto šakos
|
Iš viso
|
PASAULIO
|
Medaliai
|
20
|
0
|
45
|
65
|
Dalyviai
|
297
|
227
|
214
|
738
|
EUROPOS
|
Medaliai
|
38
|
4
|
105
|
147
|
Dalyviai
|
665
|
434
|
425
|
1524
|
Iš viso:
|
Medaliai
|
58
|
4
|
150
|
212
|
Dalyviai
|
962
|
661
|
639
|
2262
|
6.3. Prioritetinių valstybės ir strateginių sporto šakų iškovoti medaliai
PČ (suaugusieji, jaunimas, jauniai)
|
EČ (suaugusieji, jaunimas, jauniai)
|
|
Sporto šaka
|
auksas
|
sidabras
|
bronza
|
medaliai
|
auksas
|
sidabras
|
bronza
|
medaliai
|
1.
|
Baidarių ir kanojų irklavimas*
|
1
|
|
2
|
3
|
|
|
2
|
2
|
2.
|
Boksas*
|
|
|
|
0
|
|
|
2
|
2
|
3.
|
Buriavimas*
|
|
|
|
0
|
|
|
|
0
|
4.
|
Dviračių sportas*
|
|
|
|
0
|
1
|
|
1
|
2
|
5.
|
Dziudo*
|
|
|
|
0
|
|
|
1
|
1
|
6.
|
Futbolas
|
|
|
|
0
|
|
|
|
0
|
7.
|
Imtynės*
|
|
1
|
2
|
3
|
|
1
|
2
|
3
|
8.
|
Irklavimas*
|
1
|
4
|
1
|
6
|
2
|
2
|
3
|
7
|
9.
|
Krepšinis*
|
|
|
|
0
|
|
|
4
|
4
|
10.
|
Lengvoji atletika*
|
|
|
|
0
|
1
|
|
|
1
|
11.
|
Plaukimas*
|
1
|
1
|
|
2
|
1
|
1
|
2
|
4
|
12.
|
Rankinis
|
|
|
|
0
|
|
|
|
0
|
13.
|
Stalo tenisas
|
|
|
|
0
|
|
|
|
0
|
14.
|
Sunkioji atletika
|
|
|
1
|
1
|
|
1
|
|
1
|
15.
|
Šaudymas
|
|
|
|
0
|
|
|
|
0
|
16.
|
Šiuolaikinė penkiakovė*
|
2
|
1
|
|
3
|
2
|
7
|
|
9
|
17.
|
Tenisas
|
|
|
|
0
|
|
|
|
0
|
18.
|
Tinklinis
|
|
2
|
|
2
|
|
|
2
|
2
|
|
Iš viso:
|
5
|
9
|
6
|
20
|
7
|
12
|
19
|
38
|
* – kursyvu išskirtos prioritetinės strateginės sporto šakos (11 sporto šakų).
Daugiau apie laimėjimus (olimpines ir neolimpines sporto šakas bei rungtis, miestų ir rajonų sportininkų pasiekimus) rasite šio puslapio viršuje pateiktuose sporto pasiekimų Excel failuose.
7. DAR KELETAS KOMENTARŲ
1. Kuriant Informacinę sistemą ir šią apžvalgą paaiškėjo akivaizdūs statistinių ataskaitų tobulinimo poreikiai. Tokia padėtis susiformavo dėl to, kad iki šiol daugelį metų sporto statistikos rodikliai per menkai, o neretai ir visiškai nebuvo naudojami svarbių kūno kultūros ir sporto plėtotės uždavinių planavimui, įgyvendinimo monitoringui ir veiklos koregavimui. Tapo akivaizdu, kad statistinių ataskaitų formos turi būti dar labiau specializuotos pagal kiekvienos sporto organizacijos veiklos pobūdį.
2. Sportininkų rengimo analizei trūksta duomenų apie sportininkų ir trenerių amžių bei trenerių darbo stažą. Akivaizdus poreikis kurti trenerių ir tam tikro meistriškumo sportininkų registrus. Reikalingas ir tam tikrų rūšių sporto bazių registras.
Į šias ir kitas problemas teks atsižvelgti kuriant sistemos antrąją pakopą su patobulintomis duomenų bazėmis bei programine įranga.
Apžvalgą rengė: Zigmantas Motiekaitis (programos vadovas),
Edgaras Abušovas (Informacinio aprūpinimo skyriaus vedėjas),
Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė (vedėjo pavaduotoja)
Renatas Mizeras (vyriausiasis specialistas)
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-06