Lietuvos pirmininkavimas ES Sporto Tarybai 2013 m
Pirmininkavimo ES Tarybai metu sporto srityje bus tęsiama Trejeto – Airijos, Lietuvos, Graikijos – programa ir joje numatytų tikslų įgyvendinimas. Prisidėsime prie bendros trejeto temos – sporto kaip sektoriaus indėlio į ekonomiką ir darbo rinką, ypatingą dėmesį skirdami dabar ypač aktualiai jaunimo nedarbo problemai, taip pat sporto vaidmeniui skatinant socialinę sanglaudą bei visuomenės sveikatinimą.
Lietuvos programoje numatytos trys temos, atspindinčios būtent šiuos bendruosius tikslus. Lietuvos pirmininkavimo tikslas – ne kiekybė, o kokybė ir bendrų interesų suderinimas, todėl planuojama, kad per šį pusmetį bus priimti du dokumentai, o trečia tema bus skirta politiniams debatams.
Tarybos rekomendacija – HEPA
Tarybos rekomendacija dėl sveikatinimo per fizinį aktyvumą (HEPA) būtų pirmas teisinis dokumentas sporto srityje. Šis dokumentas svarbus tuo, kad jame būtų numatytos priemonės gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti ir taip gerinti visuomenės sveikatą.
Pasaulio sveikatos organizacija nepakankamą fizinį aktyvumą įvardija kaip ketvirtą rizikos faktorių, prisidedančių prie gyventojų mirtingumo ir ligų. Skaičiuojama, kad Europos regione per metus dėl to netenkama apie 1 milijono žmonių gyvybių. Be to, ES gyventojų fizinio aktyvumo lygis pastaruoju metu neauga arba netgi krenta, o, remiantis Eurobarometro duomenimis, net 60 proc. ES piliečių retai arba niekada neužsiima fizine veikla. Kiekviena šalis narė, žinoma, deda pastangas ir skatina gyventojų fizinį aktyvumą, tačiau siekiant pokyčių šioje srityje reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas ir dalinimasis patirtimi.
Atsižvelgdama į problemos aktualumą dar pernai Taryba išvadose dėl HEPA kreipėsi į Komisiją, kad būtų parengtas pasiūlymas rekomendacijai. Planuojama, kad šis dokumentas Tarybos Sporto darbo grupę pasieks rugsėjį. Lietuva, kaip pirmininkaujanti šalis sieksime, kad šis dokumentas būtų priimtas lapkričio pabaigoje vyksiančioje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryboje.
Tarybos išvados
Antrasis dokumentas, kurį Lietuva sieks priimti šioje Taryboje – tai Tarybos išvados dėl sporto indėlio į ekonomikos stabilumą ir augimą bei socialiai atvirų bendruomenių išlaikymą didelio jaunimo nedarbo laikotarpiu. Daugėja skaičiavimų ir įrodymų, kokią dalį Europos ir šalių narių ekonomikose sukuria sportas. Lietuva jau pradėjo skaičiuoti sporto indėlį į ekonomiką ir preliminarius rezultatus planuojame pristatyti neformalių renginių metu. Šiose išvadose sieksime parodyti, kaip sporto sektorius prisideda prie Europos ekonomikos augimo ir nedarbo mažinimo, taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir palaikant bendruomeniškumą ir socialinę sanglaudą, kas yra ypač svarbu siekiant stabilumo sunkiu ekonominiu laikotarpiu. Visa tai sudaro svarų indėlį siekiant Europa 2020 strategijos tikslų.
Veikla sporte suteikia puikias galimybes jauniems žmonėms, ypač per savanorišką veiklą, įgyti tam tikrus įgūdžius ir gebėjimus, kaip pavyzdžiui, darbas komandoje, lyderystė, disciplina, iniciatyvumas, kūrybingumas, verslumas, organizaciniai gebėjimai ir kt., kurie yra vertinami šiandieninėje darbo rinkoje. Be to, sportas kaip bendruomeniška veikla padeda spręsti socialines problemas. Ir netgi nedidelės investicijos į sporto infrastruktūrą ar vietinius sporto klubus gali duoti didžiulę naudą ir ženkliai prisidėti prie stipresnių, saugesnių bendruomenių, o kartu ir stipresnės Europos, kūrimo.
Politiniai debatai
Politiniams debatams Taryboje yra numatyta kita svarbi tema – gero valdymo principai sporte. Ši tema svarbi gerinant sporto šakų federacijų vadybinius gebėjimus, etiką sporte, kitaip tariant, siekiant išsaugoti sporto sąžiningumą ir integralumą. Geras valdymas sporte – tai sporto organizacijos autonomijos ir savireguliacijos sąlyga. Jei sporto organizacijos sugeba veikti vadovaudamosi pagrindiniais gero valdymo principais, tokiais kaip vadybiniai gebėjimai, finansinis ir veiklos skaidrumas bei atskaitomybė, tuomet jos gali veikti laisvai ir savarankiškai, be valstybės priežiūros.
Antidopingas
Antidopingo klausimams – kovos su dopingu problema visuomet buvo, yra ir išliks aktuali, todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų stiprų balsą, kalbėtų vieningai ir savo pozicijas bei kylančius klausimus Pasaulio antidopingo organizacijai (WADA) pristatytų koordinuotai. Todėl Lietuva šį pusmetį derins šalių narių pozicijas šiai pagrindinei kovos su dopingu organizacijai (WADA) bei Europos Tarybai. Ypatingą dėmesys bus skirtas Pasaulinio antidopingo kodekso peržiūrai. Šiuo klausimu pateiksime suderintą ES poziciją Pasaulinėje konferencijoje apie dopingą sporte šių metų lapkritį Johanesburge.
Susitarimai dėl varžybų rezultatų
Bus sprendžiamas ir kovos su susitarimais dėl varžybų rezultatų klausimus – ši problema, kaip ir dopingo vartojimas, kelia didelę grėsmę sporto integralumui. Yra svarbu aktyviai dalyvauti Europos Tarybos tarptautinės konvencijos dėl kovos su manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais rengime. Airių pirmininkavimo metu buvo pasiektas susitarimas dėl mandato Komisijai atstovauti Europos Sąjungos klausimus Europos Tarybos konvencijos rengime. Lietuva sieks, kad būtų patvirtintas dokumentas dėl mandato likusios dalies. Taip pat bus rengiamos konsultacijos bei apsikeitimasis informacija tarp ES institucijų ir šalių narių.
Renginiai
Įvyko 5 pagrindiniai renginiai:
- ES Komisijos rengiamas Sporto forumas rugsėjo 30 d. Vilniuje
2013 m. rugsėjo 30 d., Vilniuje įvyko ES Komisijos organizuotas ES sporto forumas. ES sporto forume susitinka Europos sporto judėjimo ir valstybių narių atstovai. Kasmet rengiamame forume Komisija gali informuoti sporto srities suinteresuotąsias šalis apie savo politikos iniciatyvas ir išklausyti jų nuomones.
Šioje konferencijoje daugiausia buvo diskutuojama apie naująją ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“, futbolininkų perėjimo į kitą klubą mokesčius ir naują Komisijos iniciatyvą HEPA, kuria siekiama skatinti žmones sportuoti ir mėgautis sveikatinamosios fizinės veiklos nauda. - Neformalus ministrų susitikimas spalio 1 d. Vilniuje
2013 m. spalio 1 d.,Vilniuje įvyko Europos Sąjungos sporto ministrų neformalus susitikimas. Daugiausia dėmesio skirta sporto kaip ekonomikos sektoriaus stiprinimo klausimams, kurie atspindi vieną iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai sporto srityje prioritetų.
Pirmoje sesijoje ministrai diskutavo, kaip didieji tarptautiniai sporto renginiai, tokie kaip olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai daro įtaką ES šalių gerovei, kokį pėdsaką jie palieka įvairiose šių valstybių gyvenimo srityse. Į neformalų susitikimą pakviesti Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pristatė Lietuvos patirtį organizuojant Europos vyrų krepšinio čempionatą „Eurobasket 2011“, o Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) viceprezidentas Michaelis van Pragas pasidalino patirtimi organizuojant Europos futbolo čempionatus.
Antroji ministrų susitikimo dalis buvo skirta sporto indėlio į ekonomiką vertinimo problemoms. Pirminius Lietuvos atliktus skaičiavimus susitikimo dalyviams pristatė profesorė, mokslų daktarė Vilma Čingienė. Vokietijos patirtį, atliekant sporto indėlio į ekonomiką skaičiavimus, pateikė profesorius mokslų daktaras Holgeris Preussas. Tokie skaičiavimai yra veiksmingo strateginio planavimo, politikos formavimo ir sporto pozicijų stiprinimo pagrindas priimant politinius sprendimus kitose srityse. - Sporto Tarybos posėdis lapkričio 26 d. Briuselyje
Briuselyje vykusiame ES Sporto Tarybos posėdyje buvo priimti abu prioritetiniai Lietuvos dokumentai sporto srityje – Tarybos rekomendacija, skatinanti sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą bei Tarybos išvados dėl sporto indėlio į ES ekonomiką, kuriose ypač akcentuojamas sporto vaidmuo sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties problemas. Posėdžio metu taip pat vyko vieša ministrų diskusija apie gerą valdymą sporte.
Priimta Tarybos rekomendacija dėl sveikatinančio fizinio aktyvumo (angl. HEPA – Health enhancing physical activity) skatinimo – tai pirmas ES teisinis dokumentas sporto srityje. Jame numatytas stebėsenos mechanizmas, kuris veiks suderintai su jau vykdomu Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo ir mitybos monitoringu. Šis instrumentas padės sukaupti išsamesnę informaciją apie šalyse narėse vykdomą pažangą siekiant skatinti visuomenės fizinį aktyvumą ir priimti kompetentingus politinius sprendimus. Sporto taryboje taip pat buvo aptarti gero valdymo sporte principai, kurie atlieka svarbų vaidmenį, plėtojant sportą kaip savireguliacijos pagrindais funkcionuojantį sektorių. Diskusijoje ministrai pabrėžė, jog geras valdymas sporte – tai sporto organizacijos autonomijos ir savireguliacijos sąlyga. Jei sporto organizacijos sugeba užtikrinti finansų ir veiklos skaidrumą, jos vadyba remiasi profesionalumo principais, tuomet poreikis jas prižiūrėti iš valstybės pusės gali mažėti. - Europos Komisijos konferencija „Lyčių lygybė sporte“ gruodžio 3–4 d. Vilniuje (pranešimas spaudai)
- Sporto generalinių direktorių susitikimas gruodžio 2 d. Kaune
2013 m. gruodžio 2 d., Kaune, įvyko ES šalių generalinių direktorių, atsakingų už sportą, susitikimas. Kaune posėdžiavę ES šalių sporto direktoriai aptarė prioritetines temas naujam, 2014–2017 metų, Tarybos sporto darbo planui, gaires Europos sporto savaitės organizavimui, diskutavo apie gerojo valdymo įtaką kovai su susitarimais dėl varžybų rezultatų.
Sporto direktorių susitikime buvo įvertintas dabar galiojantis, pirmasis, Tarybos sporto darbo planas. Planas buvo įvertintas kaip pakankamai sėkmingas, tačiau naujajame pasiūlyta turėti mažiau ekspertų grupių.
Susitikime buvo tęsiamos diskusijos Lietuvos pirmininkavimo prioritetine – gerojo valdymo sporte – tema. Pranešimus apie gerojo valdymo principų svarbą kovojant su susitarimais dėl varžybų rezultatų pristatė „Transparency International Lietuva“ bei „Supporters Direct Europe“ atstovai. Buvo akcentuojama, jog kovojant su susitarimais dėl varžybų rezultatų, svarbus vaidmuo tenka sporto organizacijoms, klubams – jų finansų valdymui, nes žaidėjai, negaunantys atlyginimų, yra labiau pažeidžiami, sportininkų švietimui, saugioms priemonėms fiksuoti pranešimams apie pažeidimus. Sutartų varžybų pasekmės – mažėjantis žiūrovų ir sirgalių skaičius
