Tarptautinis bendradarbiavimas

Šis  kvietimas  teikti  pasiūlymus  skelbiamas siekiant įgyvendinti 2017 m. metinę darbo programą pagal 2017 m. birželio 9 d. Komisijos sprendimą C(2017) 3847 dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo 2017 m. metinės darbo programos.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimas“ aiškiai pabrėžiama, kad radikalizacijos prevencija – svarbus kovos su terorizmu ES aspektas.
Kovos su radikalizacija priemonės kuriamos ir įgyvendinamos daugiausia vietoje, dažniausiai – vietos lygmeniu, tačiau taip pat nacionaliniu lygmeniu; jų kūrimas ir įgyvendinimas pirmiausia priklauso valstybių narių kompetencijai. Vietos subjektai paprastai geriausiai žino, kaip užkirsti kelią radikalizacijai ir ją nustatyti tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. ES atlieka rėmėjos vaidmenį, nes visoms valstybėms narėms tenka spręsti panašaus pobūdžio uždavinius, o problemos mastas ir universalumas reiškia, kad Europos Sąjungos lygmens bendradarbiavimas, tinklų kūrimas, finansavimas ir gerosios patirties mainai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį.
Sportas gali padėti kovoti su radikalizacija ir stiprinti Europos vertybes – toleranciją, integraciją ir kultūrų dialogą. Tačiau kai kuriais atvejais sporto klubai gali būti palanki terpė pažeidžiamo jaunimo verbavimui. Atsižvelgiant į tai, šiuo bandomuoju projektu „iš apačios į viršų“ principu bus remiami su sportu susiję projektai, skirti jaunuoliams, kuriems, kaip manoma, gresia radikalizacija.
Kvietimas teikti paraiškas:
https://ec.europa.eu/sport/calls/eac-sport-2017-monitoring-coaching-youngsters-radicalisation_en

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS – EAC/S16/2017

Šis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas siekiant įgyvendinti 2017 m. metinę darbo programą pagal Komisijos sprendimą C(2017) 3847 dėl 9-6-2017 metinės bandomųjų projektų įgyvendinimo darbo programos priėmimo.
Sporto kaip socialinės įtraukties priemonės galimybės yra tinkamai pagrįstos dokumentais. Todėl daugelyje ES valstybių narių vis labiau naudojamasi sporto projektų teikiamomis galimybėmis remti pabėgėlių socialinę įtrauktį į priimančiąsias bendruomenes.
Sportas yra viena iš priemonių, kurias galima pasitelkti siekiant sėkmingai integruoti pabėgėlius, todėl būtent vietos lygmens sporto projektai gali būti vis svarbesni bandant palengvinti pabėgėlių integraciją į naujas bendruomenes.
Visoje Europos Sąjungoje – valstybių narių lygmeniu arba pagal Europos Sąjungos programas – vykdomos įvairios iniciatyvos ir jau įgyvendinami novatoriški projektai.
Vis dėlto, akivaizdu, kad daugėjant Europos Sąjungoje siekiančių įsikurti pabėgėlių, didėja veiksmingų integravimo ir socialinės įtraukties iniciatyvų poreikis. Šiuo bandomuoju projektu prisidedama prie šių pastangų ir geresnio pabėgėlių integravimo per sportą.
Kvietimas teikti paraiškas:
https://ec.europa.eu/sport/calls/eac-s16-integration-social-inclusion-refugees_en

Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas kartu su Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi dalyvavo Briuselyje vykusiame Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje. Jo metu patvirtintas naujas darbo planas bei atkreiptas dėmesys į sporto potencialą didinant socialinę įtrauktį – vyko ministrų diskusijos apie sporto žiniasklaidos vaidmenį, patvirtintos politinės išvados dėl socialinės įtraukties per savanorystę sporte.
Naujas Europos Sąjungos darbo planas sporto srityje, patvirtintas 3,5 metų, laikotarpiui. Plane numatytos trys pagrindinės temos: sporto integralumas – ypač kova su dopingo vartojimu, korupcija sporte ir sutartomis varžybomis, ekonominė sporto dimensija – skiriamas dėmesys inovacijoms, skaitmeninei rinkai, bei sportas ir visuomenė – akcentuojamas žiniasklaidos, švietimo, sporto diplomatijos vaidmuo. Numatyti įvairūs darbo metodai – konferencijos, ekspertų grupės, klasterių susitikimai, suinteresuotų valstybių grupės ir kt.
Ministrai diskutavo apie sporto žiniasklaidos vaidmenį stiprinant socialinę įtrauktį. Viceministras pabrėžė, jog svarbu informacijos sklaida užsiimančias dideles kompanijas ir sporto organizacijas įtraukti į socialinį dialogą, nes būtent šios kompanijos gali tapti finansiniais partneriais įgyvendinant didelius projektus. Tačiau kalbėdami apie socialinės įtraukties didinimą, turime kalbėti ne tiek apie sporto žiniasklaidą, kiek apie skirtingų žiniasklaidos formų, t. y. naujų galimybių, kurias suteikia socialiniai tinklai ir išmaniosios technologijos, išnaudojimą esantiems iššūkiams spręsti.
„Kalbant apie formą nereiktų pamiršti ir turinio – žymiausi šalies sportininkai yra geriausi sektini pavyzdžiai, įkvepiantys dalyvauti, įsitraukti, sportuoti. Sporto organizacijos per socialines medijas, taip pat ir pati žiniasklaida turėtų juos aktyviau rodyti.“
Taryboje patvirtintos pirmininkaujančios Maltos inicijuotos išvados dėl savanorystės sporte kaip tinkamos platformos socialinei įtraukčiai. Išvados – politinis dokumentas, kuriuo išreikštas valstybių sutarimas skatinti savanorišką veiklą sporto srityje, siekiant įtraukti įvairias socialines grupes – migrantus, vyresnio amžiaus piliečius, neįgaliuosius ir pažeidžiamus jaunuolius.
Priedai:
- Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2017 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d.)
- Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl sporto kaip socialinės įtraukties per savanorišką veiklą platformos 
- Tarybos išvados dėl darbo su jaunimu vaidmens padedant jaunuoliams ugdyti esminius gyvenimo įgūdžius, kurie palengvina jų sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą, aktyvų pilietiškumą ir profesinį gyvenimą  

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

1. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai buvo suteikta konkreti kompetencija sporto srityje. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnyje nurodoma, kad „Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją“. Prieš tai ES veikla sporto srityje buvo grindžiama ne konkrečia kompetencija, bet labiau kitų kompetencijų, inter alia, konkurencingumo, vidaus rinkos, užimtumo ir socialinių reikalų, su sportu susijusiais aspektais.
2. 2007 m. liepos 11 d. Komisija priėmė Baltąją knygą dėl sporto, kurioje numatyti veiksmai, kuriuos turės įgyvendinti ir remti Komisija ir kurie išdėstyti Pjero de Kuberteno vardu pavadintame veiksmų plane. Šie veiksmai buvo pagrįsti galimybėmis, egzistavusiomis pagal tuo metu galiojusias Sutartis. Be to, pastaraisiais metais labai suintensyvėjo neoficialus ES valstybių narių veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas sporto klausimais, buvo rengiami reguliarūs neoficialūs ministrų ir ekspertų posėdžiai. Komisija sudarė palankesnes sąlygas šiam neoficialiam bendradarbiavimui, o Baltoji knyga buvo svarbus šio darbo atskaitos taškas.
3. Dabar, nustačius konkrečią ES kompetenciją sporto srityje, valstybių narių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas taps oficialus, o Komisija pareiškė ketinanti priimti naują komunikatą, kuriame būtų išdėstyti jos siūlomi Europos Sąjungos veiksmų planai ir prioritetai Europos sporto klausimams propaguoti, bei apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl išlaidų sporto srityje programos.
4. Pirmas oficialus Tarybos posėdis, skirtas sporto klausimams, įvyko 2010 m. gegužės 10–11 d. Briuselyje (Švietimo, jaunimo ir kultūros taryba). Pagrindinė sporto klausimų darbotvarkės dalis buvo ministrų debatai. Šių debatų tikslas – suteikti valstybėms narėms galimybę įvertinti pagrindinius klausimus ir problemas, kurie dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turėtų būti sprendžiami vykdant ES sporto politiką. Šiais debatais siekiama svariai prisidėti Komisijai rengiant naująjį komunikatą.

Baltoji knyga dėl sporto
Rengdama šią Baltąją knygą, Komisija vykdė daugybę konsultacijų su sporto sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis dėl bendros svarbos klausimų bei atliko konsultaciją internetu. Jų metu paaiškėjo, kad dėl sporto vaidmens Europoje ir ES lygmens veiksmų šioje srityje puoselėjami dideli lūkesčiai. Šioje Baltojoje knygoje aptariamas visuomeninis sporto vaidmuo, jo ekonominis aspektas ir tolesni su šia iniciatyva susiję veiksmai. Konkretūs tolesnių ES lygmens veiksmų pasiūlymai pateikiami Pjero de Kuberteno vardu pavadintame veiksmų plane, kuriame išdėstoma veikla, kurią Komisija turės įgyvendinti arba remti. Tarnybų darbo dokumente pateikiamos pasiūlymo aplinkybės, įskaitant priedus dėl sporto ir ES konkurencijos taisyklių, dėl sporto ir vidaus rinkos laisvių ir priedą, kuriame pateikiami konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52007DC0391 

ES ministrų, atsakingų už sportą, neformalūs susitikimai (Informal Meetings of EU Ministers Responsible for Sport)
ES sporto direktorių susitikimai (Meetings of EU Sports Directors)
Pateiktos ES Sporto darbo plano 2014-2017 Ekonominio sporto poveikio vertinimo ekspertų grupės išvados

Jungtinių Tautų (JT), jos fondų ir programų, JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) bei kitų JT specializuotų agentūrų vaidmuo skatinant žmonijos raidą per nacionalines kūno kultūros ir sporto programas yra reikšmingas.
JT skelbia, kad daugelio šalių švietimo sistemose kūno kultūra ir sportas, nepaisant to, kad yra pagrindinės priemonės ne tik sveikatai gerinti, fizinėms savybėms ugdyti, bet ir socialinei integracijai bei tarpkultūriniam dialogui būtinoms vertybėms įgyti, vis labiau menkinami.
JT ragina šalis nares įsipareigoti užtikrinti kūno kultūros ir sporto vaidmens visišką pripažinimą ir šios srities plėtrą.
JT su susirūpinimu pripažįsta sportininkams, ir ypač jauniems, gresiančius pavojus – vaikų darbą, smurtą, dopingą, ankstyvą specializaciją, persitreniravimą, komercializacijos išnaudotojiškas formas ir mažiau pastebimas grėsmes – per ankstyvą atskyrimą nuo šeimos, sportinių, socialinių ir kultūrinių ryšių praradimą.
Per Olimpines žaidynes JT ragina šalis nares laikytis Olimpinių paliaubų ir remti žmonijos raidos per sportą iniciatyvas bei įgyvendinant šiuos tikslus bendradarbiauti su TOK. (Rezoliucija A/RES/58/6)

Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte Šalių konferencija
Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte įsigaliojo 2007 vasario 1 d., kurią Lietuva ratifikavo viena iš pirmųjų. Šios konvencijos pagrindu sukurta teisinė kovos su dopingu bazė. Iš viso ją ratifikavo jau 100 pasaulio valstybių (2008 m. lapkričio mėn.). Šalių konferencija Tarptautinės konvencija prieš dopingo vartojimą sporte įgyvendinimui stebėti rengiama kas dvejus metus.

Tarptautinė ministrų ir aukštesniųjų pareigūnų, atsakingų už kūno kultūrą ir sportą, konferencija (International Conference of Ministers and Senior Officials Responsible for Physical Education and Sport (MINEPS)
Pirmoji tarptautinė  ministrų ir vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už kūno kultūros ir sportą (MINEPS) konferencija įvyko UNESCO būstinėje Paryžiuje 1976 metais. Šios konferencijos tikslas buvo sukurti institucinį mechanizmą, per kurį būtų galimybė formuluoti darnią strategiją kūno kultūros ir sporto srityje bei palengvinti intelektinius ir techninius mainus šioje srityje. Todėl konferencija dalyvauja  valstybių vyriausybės atstovai, organizacijos iš Jungtinių Tautų sistemos bei sporto judėjimo. Kylančios rekomendacijos iš šių diskusijų padėjo stiprinti švietimo, kultūrines ir socialines dimensijas fizino lavinimo ir sporto srityje.
MINEPS yra vienintelė tokio formato pasaulinė konferencija pasaulyje. Nuo jos įsteigimo, dar 4 MINEPS Konferencijos įvyko (Maskva, Rusijos Federacija - 1988 m.; Punta del Este, Urugvajuje - 1999 m.; Atėnuose, Graikijoje - 2004 m.; Berlynas, Vokietija - 2013 m.) Iš MINEPS rezultatai padės vadovauti efektyvių politikų ir praktikų vyriausybių visame pasaulyje, įgyvendinimą. Jie taip pat nustatyti bendrą kryptį UNESCO tarptautinės kūno kultūros ir sporto programos
2013 m. vykusioje MINEPS  konferencijoje  buvo sprendžiamas sąžiningumo sporto srityje ir kovos su susitarimais dėl varžybų baigties klausimas bei nuspręsta, kad reikia steigti pasaulinę instituciją susitarimų dėl varžybų baigties problemai spręsti.

Tarpvyriausybinis fizinio lavinimo ir sporto komitetas (Intergovernmental Committee for Physical Education and Sport (CIGEPS)
Tarpvyriausybinio fizinio lavinimo ir sporto komitetas (CIGEPS) buvo sukurtas dar MINEPS I konferencijos metu. CIGEPS Komitetas prižiūri UNESCO Fizinio lavinimo ir sporto vystymo programą, skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei mokslo tyrimus šioje srityje. CIGEPS sudaro fizinio lavinimo ir sporto ekspertai - atstovai iš 18 UNESCO valstybių narių, kiekvienas išrinktas ketverių metų kadencijai. Lietuva į UNESCO tarpvyriausybinį Fizinio lavinimo ir sporto vystymo komitetą ketveriems metams buvo išrinkta 2007 m. rudenį Generalinės konferencijos 34-osios sesijos metu vykusiuose rinkimuose. 

UNESCO sporto čempionų programa (UNESCO Champions for Sport)
2008 m. lapkričio 23 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu, dalyvaujant UNESCO vadovams, daugumai Europos valstybių ir kitų pasaulio šalių UNESCO ambasadoriams UNESCO Sporto čempionu buvo inauguruotas dukart olimpinis, dukart pasaulio bei Europos disko metimo čempionas Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna.
V.Alekną pasveikino UNESCO generalinis direktorius Koïchiro Matsuura. Jis Lietuvos disko metikui įteikė pažymėjimą, liudijantį šį garbingą UNESCO vardą. Šis vardas lietuviui suteiktas, įvertinus ir jo pergales pasaulio sporto arenose, ir jo žmogiškąsias savybes bei veiklą, propaguojant sportą mokyklose ir atsidavimą UNESCO idealams.
UNESCO Sporto čempiono titulas įpareigojo Lietuvos sportininką aktyviai dalyvauti šios organizacijos veikloje, atkreipti visuomenės ir ypač švietimo formuotojų dėmesį į fizinį ugdymą, kaip į socialines ir etines vertybes ugdančią veiklos sritį, bendrauti su viso pasaulio vaikais ir aiškinti kūno kultūros ir sporto teikiamą naudą.
V. Alekna – devintasis pasaulio sportininkas, kuriam suteikiamas UNESCO Sporto čempiono titulas. Prieš tai UNESCO Sporto čempiono vardai suteikti Sergejui Bubkai, Justine Henin, Pelė, Michaeliui Schumacheriui ir kt.

Europos Taryba sporto srityje dirba vadovaudamasi Europos kultūros konvencija. Pagrindiniai ET principai darbui šioje srityje yra tolerancija, lygybė ir demokratija. Siekdama išsaugoti kilnius sporto idealus ir sporto prieinamumą visiems, Europos Taryba remia sportą visiems, kovoja su dopingu ir brutaliu sporto sirgalių elgesiu, padeda šalims narėms pertvarkyti ir tobulinti naciolines sporto sistemas.
1990 m. kovo 11 d. grąžinus Lietuvai valstybingumą šalyje pamažu buvo pereita prie europinio sporto valdymo modelio, kurį apibrėžia pagrindiniai ET dokumentai: Europos sporto chartija, Europos sporto visiems chartija, Europos sporto visiems chartija: neįgalieji, Europos sporto etikos kodeksas, Antidopingo konvencija, Antidopingo konvencijos papildomas protokolas, Europos konvencija dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes ir kt.

Antidopingo konvencijos Stebėjimo grupė (The Monitoring Group of the Antidoping Conventio (T-DO)
- Duomenų bazės darbo grupė (The Working Group on the Database (T-DO DB)
- Švietimo patariamoji darbo grupė (The Advisory Group on Education (T-DO ED)
- Teisės patariamoji darbo grupė (The Advisory Group on Legal Issues (T-DO LI)
- Mokslo patariamoji darbo grupė (The Advisory Group on Science (T-DO SC)

Laikinasis Europos koordinacinis forumas Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) klausimais (Ad Hoc Committee European Co-Ordination Forum of the World Anti-Doping Agency (CAHAMA)

Europos Konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes Nuolatinis komitetas (Standing Committee of the European Convention on Spectator Violence and Misbehaviour at Sports Events and in Particular at Football Matches (T-RV)

ET ministrų, atsakingų už sportą, konferencija (Council of Europe Conferences of Ministers Responsible for Sport)

Antsvoris ir nutukimas yra viena didžiausių šio amžiaus problemų Europoje ir jau pasiekė epidemijos lygį. Nutukimo paplitimas per pastaruosius du dešimtmečius išaugo tris kartus, daugiau nei pusė daugelio Europos šalių suaugusių gyventojų turi antsvorį, ketvirtadalis jų yra nutukę. Kasmet dėl nutukimo Europoje miršta 1 mln. žmonių. Antsvoris, nutukimas aktuali problema visoms valstybėms nepriklausomai nuo jų ekonominio išsivystymo lygio, o pagal socialines žmonių grupes ši problema aktualiausia būtent gaunantiems mažesnes pajamas. Antsvoris ir nutukimas yra daugelio ligų priežastys. Nutukimas turi didelę neigiamą įtaką gyvenimo trukmei ir kokybei, įskaitant psichinę gerovę. Jeigu šios tendencijos išliks, 2010 m. Europoje bus 150 milijonų nutukusių suaugusiųjų, o gyvenimo trukmės deficitas dėl nutukimo iki 2050 metų gali išaugti nuo 2 iki 6 metų. (Daugiau ...).

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vadovai ir specialistai dalyvavo rengiant Europos kovos su nutukimu chartiją, kuri buvo patvirtinta 2006 m. lapkričio 16 d. Stambule, Turkijoje. Jos tikslas – pateikti politines rekomendacijas stiprinant kovą su nutukimu visame PSO Europos regione. Tikimasi, kad nacionalinės strategijos, įstatymai ir veiksmų planai remsis Chartijos nuostatomis. Kitas Europos mitybos veiksmų planas, kuris PSO Europos regiono komitetui bus pateiktas 2007 m. rugsėjo mėnesį, pagrindinius chartijos principus ir sistemą turėtų perkelti į konkrečių veiksmų komplektus ir stebėsenos (monitoringo) mechanizmus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti kuriant nacionalines strategijas.

Norėdamos stiprinti esamus draugiškus valstybių santykius, būdamos įsitikinusios, kad bendradarbiavimas sporto srityje padėda sustiprinti valstybių tautų ryšius, siekdamos valstybių vyriausybinių ir nevyriausybinių sporto organizacijų tiesioginio bendradarbiavimo, skatindamos sportininkų ir sporto specialistų mainus, įtvirtindamos vizų lengvatas, turizmo plėtros ir kitais tikslais, valstybės sudaro sutartis. Kūno kultūros ir sporto srities nuostatos sutartyse dažniausiai būna kartu su kultūros, švietimo, jaunimo, turizmo sričių nuostatomis. Tokių sutarčių Lietuvos valstybė yra sudariuse per 50.
Siekdamas įgyvendinti kūno kultūros ir sporto srities specialius tikslus (palankesnių sąlygų pasirengimui svarbiausioms pasaulio sporto varžyboms užtikrinimą, bendrų pozicijų ginant šalies sporto interesus tarptautinėse organizacijose suderinimą su partneriais, keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi ir t.t.) Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaro susitarimus su kitų šalių kūno kultūros ir sporto valdymo institucijomis. 1990-2008 m. sudaryti 24 susitarimai.

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PASIRAŠYTI SUSITARIMAI, KOMUNIKATAI, PROTOKOLAI (1990─2008)

X pasaulio lietuvių sporto žaidynės

IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės