Už sportą atsakingi ES šalių ministrai Vilniuje tarėsi, kaip stiprinti sporto sektorių

Data

2013 10 04

Įvertinimas
0
2013-10-04_uz_sporta_atsak_es_saliu_ministrai_vilniuje_Ciunys.jpg

Antradienį Vilniuje įvykusiame Europos Sąjungos (ES) sporto ministrų neformaliame susitikime daugiausia dėmesio skirta sporto kaip ekonomikos sektoriaus stiprinimo klausimams, kurie atspindi vieną iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai sporto srityje prioritetų.

Pirmoje sesijoje ministrai diskutavo, kaip didieji tarptautiniai sporto renginiai, tokie kaip olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatai daro įtaką ES šalių gerovei, kokį pėdsaką jie palieka įvairiose šių valstybių gyvenimo srityse.

„Kiekviena šalis turi sukaupusi tam tikrą patirtį tarptautinių sporto renginių organizavimo srityje, taigi mums buvo svarbu šia patirtimi pasidalinti tarpusavyje“, – teigia neformaliai sporto tarybai pirmininkavęs Lietuvos vidaus reiklų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Pasak ministro, vienas svarbiausių aspektų yra kruopštus tokių renginių planavimas, įvertinant jų palikimą valstybei, pirmiausia – sporto infrastruktūros objektus.

Į neformalų susitikimą pakviesti populiarių tarptautinių sporto renginių organizatoriai pasidalino savo patirtimi: Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pristatė Lietuvos patirtį organizuojant Europos vyrų krepšinio čempionatą „Eurobasket 2011“, o Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) viceprezidentas Michaelis van Pragas  pasidalino patirtimi organizuojant Europos futbolo čempionatus.

Antroji ministrų susitikimo dalis buvo skirta sporto indėlio į ekonomiką vertinimo problemoms. „Sportas – gana nauja Europos Sąjungos politikos formavimo sritis. Tačiau yra vis daugiau įrodymų, kad sporto sektorius sukuria išmatuojamą ir didelę ekonominę bei socialinę vertę mūsų ekonomikoms. Atlikus skaičiavimus galima identifikuoti, kaip sporto sektorius prisideda prie Europos ekonomikos augimo ir nedarbo mažinimo, taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir palaikant bendruomeniškumą ir socialinę sanglaudą“, – sakė D. A. Barakauskas.

Sporto indėlio į ekonomiką skaičiavimus iki šiol atliko šešios valstybės (Austrija, Kipras, Olandija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija), o nuo šių metų pradėjo analizuoti ir Lietuva. Pirminius Lietuvos atliktus skaičiavimus susitikimo dalyviams pristatė profesorė, mokslų daktarė Vilma Čingienė. Vokietijos patirtį, atliekant sporto indėlio į ekonomiką skaičiavimus, pateikė profesorius mokslų daktaras Holgeris Preussas. Tokie skaičiavimai yra veiksmingo strateginio planavimo, politikos formavimo ir sporto pozicijų stiprinimo pagrindas priimant politinius sprendimus kitose srityse.
 

Parengta pagal www.vrm.lt informaciją

L. Ciūnys nuotrauka.