Sporto aktualijas aptarė šalies sporto visuomenė

Data

2002 03 26

Įvertinimas
0

Kovo 26 d. Vilniaus "Karolinos" viešbutyje Kūno kultūros ir sporto departamentas surengė sporto organizacijų bei savivaldybių sporto padalinių vadovų pasitarimą. Į pasitarimą susirinkę per 130 sporto organizatorių buvo supažindinti su departamento veikla bei bendradarbiavimo planais.
Posėdį pradėjęs KKSD generalinis direktorius Vytas Nėnius pirmiausia pasidžiaugė, kad, kaip rodo sociologinės apklausos rezultatai, kūno kultūra ir sportas Lietuvos žmonėms tampa natūraliu poreikiu: "Žmonės gana aktyviai sportuoja savarankiškai, nemažai jų lanko organizuotas sporto pratybas. Kita vertus net 52 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesidomi sportu. Vadinasi, darbo yra", - kalbėjo šalies sporto vadovas.
Susirūpinimą kelia prastėjanti moksleivių sveikata, prastas šaukiamojo amžiaus jaunuolių fizinis pasirengimas. Iki šiol reta mokykla yra įvedusi 3 fizinio lavinimo pamokas, kaip numatyta Kūno kultūros ir sporto įstatyme. KKSD, skatindamas moksleivius daugiau sportuoti, drauge su kitomis organizacijomis paskelbė kelis konkursus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 108 sporto šakų federacijos. Natūralu, kad savivaldybės visų jų vienodai finansuoti nepajėgia. Todėl būtina nusistatyti prioritetus, didžiausią dėmesį skiriant toms sporto šakoms, kurios yra kultivuojamos miestų arba rajonų sporto mokyklose.
KKSD gen.direktorius pasidžiaugė stiprėjančia sporto klubų veikla, nes tai užtikrina sporto plėtrą. Klubinę veiklą reikia stiprinti ir toliau, varžybų sistemą organizuojant jų pagrindu.
Departamento vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu savivaldybėse nėra vienos sporto koordinavimo struktūros: vienur veikia sporto skyriai, centrai, o kitur yra tik koordinatoriai kitų skyrių sudėtyje ar pan. V.Nėniaus nuomone, visuose rajonuose, išskyrus nebent pačius mažiausius, turi veikti sporto centrai, kurie koordinuotų visą sporto gyvenimą.
Kooperacija su savivaldybėmis būtina ir sporto bazių atnaujinimo klausimais. Ypač dėl to, kad Vyriausybės programoje iki 2004 metų nenumatyta jokių lėšų naujų sporto bazių statybai, jų iškils nebent privataus kapitalo dėka.
Gen. direktoriaus pavaduotojas ir programos "Atėnai-2004" vadovas Algirdas Raslanas pastebėjo, kad lėšų kooperacijos atveju yra labai sudėtinga kontroliuoti pinigų srautus, nes patenkinti visų interesus neįmanoma. Tačiau kito kelio nėra, nes reikia taupyti lėšas. Dėl to olimpiečių rengimo sistemoje reikia atsisakyti platesnį ratą apimančios "piramidės" principo programos, o dirbti "lifto" principu, kai sportininko rengimas paskirstomas pakopomis.
Pasitarime buvo pristatyta Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtros programa 2002-2004 metams, pateikta informacija apie rengimąsi 2004 metų Atėnų ir 2006 metų Turino olimpinėms žaidynėms, Lietuvos olimpinio sporto centro reorganizavimą. Kaip sakė Arvydas Gražiūnas, Lietuvos sportininkų rengimas svarbiausiems tarptautiniams startams - bendras visų šalies sporto organizacijų bei miestų ir rajonų savivaldybių reikalas. Ypač tai aktualu dabar, kai valstybės biudžetas negali tiesiogiai skirti lėšų sportui tiek, kad būtų patenkinti visi poreikiai, todėl būtina kooperuotis visoms suinteresuotoms šalims. Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Vitas Gudiškis dar kartą apžvelgė ir įvertino Solt Leik Sičio olimpinių žaidynių rezultatus.
Lietuvos sporto informacijos centro (LSIC) direktorius Zigmantas Motiekatis informavo, jog sporto organizacijos dar nesuvokia elektroninės informacijos privalumų, tačiau bus priverstos tai padaryti, kai informaciją galės gauti tik elektroniniu paštu, kuris yra daug operatyvesnis ir bemaž nieko nekainuoja.
LSIC direktorius pristatė 2001 m. Lietuvos sporto statistikos leidinį, tačiau akcentavo, jog tai - negalutinis variantas, kadangi federacijų pateiktoje medžiagoje rasta daug klaidų. Anot jo, gerai savo statistinius duomenis tvarko "Sporto visiems" asociacija, neįgaliųjų sporto organizacijos, neblogai sekasi bendradarbiauti su savivaldybėmis.