Diskutuota dėl sporto vietos Europos Taryboje

Data

2005 03 07

Įvertinimas
0

Kovo 2–3 d. Strasbūre vyko Europos Tarybos Sporto plėtotės komiteto 28-asis posėdis. Jame dalyvavo ir Lietuvos atstovai – Kūno kultūros ir sporto departamento gen. direktorius Vytas Nėnius bei  vyr. specialistas tarptautiniams santykiams Sigitas Stasiulis.
Kaip informavo S. Stasiulis, vienas svarbiausių klausimų, aptartų posėdyje, Europos Tarybos veikla sporto srityje ateityje. Š. m. gegužės mėn. Vroclove vyks III Europos Tarybos aukščiausių vadovų suvažiavimas, kuriame bus patvirtintas programinis ET veiklos dokumentas. Siekiant sureikšminti sporto svarbą ir veiklą ET, labai svarbu, kad į šį programinį dokumentą būtų įtraukta ir sporto sritis. Todėl posėdžio dalyviai buvo paraginti atkreipti savo šalių aukščiausių vadovų dėmesį į tai, iekti jų palankumo. Nemažai diskusijų sukėlė kitas pasiūlymas, kurį pateikė šalys, turinčios nacionalinius sporto įstatymus, – Europos sporto chartiją įteisinti kaip konvenciją. !"!Konvencija prilygtų teisiniam dokumentui ir griežčiau įpareigotų valstybes vykdyti jos nuostatas. Tačiau Šiaurės šalys, neturinčios sporto įstatymų, tuo visai nesuinteresuotos – jos nenori, kad jų sporto valdymą reglamentuotų vienas dokumentas. Čia iškiltų keblumų ir dėl besiplečiančių ES ribų, nes tektų suderinti nemažai sporto įstatymų nuostatų, be to, ES sutartyje dėl konstitucijos Europai sportas įvardytas tik kaip ES remiama veiklos sritis, o sporto valdymas paliktas šalių kompetencijai", – komentavo S. Stasiulis, pridurdamas, kad chartijos virtimas konvencija vis dėlto labiau įtvirtintų sporto vietą Europos Taryboje. Taigi kol kas šis pasiūlymas paliktas diskusijoms, galimoms pasekmėms aptarti.Be šių klausimų, posėdyje buvo patvirtintos rudenį Budapešte vykusios 10-osios sporto ministrų konferencijos rezoliucijos. Taip pat patvirtintas projektas !"!Raudonieji balionai" (!"!Ballons Rouges"), skirtas pabėgėlių vaikų socializacijai, stovyklų jiems organizavimui ir pan. !"!Anksčiau šis projektas nebuvo išskirtas kaip atskiras, jis buvo kitų Komiteto projektų dalis. Tačiau atsirado trys šalys donorės – Šveicarija, Švedija ir Prancūzija, kurios skyrė nemažas sumas pinigų šiai iniciatyvai paremti, ir tai leido ją įteisinti kaip projektą ir vykdyti platesniu mastu", – sakė KKSD vyr. specialistas tarptautiniams santykiams. Jis taip pat informavo, kad posėdyje pritarta tolesniam SPRINT – sporto reformų, naujovių diegimo ir apmokymo programos, kurią Komitetas, siekdamas padėti diegti demokratinį sporto modelį savo šalyse naujai susikūrusioms Rytų ir Centrinės Europos šalims, pradėjo 1989 m., tęsimui. Akcentuota, kad sėkmingai vyksta įsipareigojimų vykdymo programa – šiuo metu Komitetui pateikta per 20 šalių prašymų, kad būtų įvertinta, kaip tose šalyse įgyvendinamos Europos sporto chartija, Europos antidopingo konvencija ir Konvencija dėl brutalaus žiūrovų elgesio. Atsiliepdamas į 10-osios sporto ministrų konferencijos diskusiją dėl būtinybės siekti, jog įvairios Europos sporto organizacijos ne dubliuotų savo veiklą, o viena kitą papildytų, Bulgarijos sporto ministras pakvietė ES šalių centrinių sporto organizacijų atstovus š. m. gegužės 19–20 d. į Burgą.