Darbą pradėjo Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba

Data

2009 10 15

Įvertinimas
0
2009-10-15  Darbą pradėjo Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba.jpg

Spalio 15 d. Kūno kultūros ir sporto departamente surengtas pirmasis Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos, kuri sukurta vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto įstatymu, posėdis. Į tarybą, kurios personalinė sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įeina Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir pagrindinių sporto organizacijų atstovai. Pirmajame posėdyje taryba išsirinko pirmininką ir jo pavaduotojus. Pirmininku vieneriems metams vienbalsiai išrinktas vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas, jo pavaduotojais išrinkti KKSD gen. direktoriaus pavaduotojas, vykdantis gen.  direktoriaus funkcijas, Ritas Vaiginas ir LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. 
KKSD gen. direktoriaus pavaduotojas, vykdantis gen. direktoriaus funkcijas, Ritas Vaiginas apžvelgė ir supažindino Tarybos narius su kūno kultūros ir sporto padėtimi Lietuvoje. R.Vaiginas pažymėjo, jog šiais metais visuose sporto renginiuose, sporto varžybose dalyvavo mažiau žmonių nei planuota. Priežastis paprasta – lėšų stygius, kuris tiesiogiai atsiliepė ir dar labiau žmonių fiziniam aktyvumui atsilieps ateityje. Lėšų nebeužtenka tiesiog atvykti į renginius. 2009 metų pradžioje kūno kultūrai ir sportui iš valstybės biudžeto buvo numatyta skirti 72 mln. Lt, patikslinus biudžetą kūno kultūrai ir sportui liko 56 mln. Lt. R.Vaiginas taip pat pažymėjo, jog sporto sistemai visiškai netinka Finansų ministerijos nustatyta tvarka, pagal kurią lėšos ketvirčiams skiriamos pagal nustatytus procentus: „Beveik visi pasaulio ir Europos čempionatai, kitos varžybos įvyko per I–III ketvirtį, tuo tarpu pagal nustatytą tvarką didžiausią lėšų dalį numatyta skirti IV ketvirčiui“. R.Vaiginas pabrėžė, jog reikia keisti Lietuvos įstatyminę sporto bazę sudarant palankesnes sąlygas kūno kultūros ir sporto plėtrai: „Neseniai dalyvavau ES generalinių direktorių pasitarime Švedijoje. Ten buvo kalbama ir apie sporto finansavimo šaltinius. Vienas pagrindinių šaltinių Vakarų valstybėse – azartiniai lošimai, loterijos, statymai. Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje iš to surenkamos milžiniškos lėšos. Tačiau Lietuvoje apie tai negalime kalbėti, nes neturime įstatyminės bazės...“ 
KKSD vadovas informavo, jog dar metams nesibaigus aišku, kad šių metų sportiniai rezultatai geriausi per visą nepriklausomybės laikotarpį – pasaulio ir Europos čempionatuose olimpinių sporto šakų olimpinėse rungtyse Lietuvos sportininkai iškovojo 12 medalių. „Tai kryptingo ir sistemingo pastarųjų metų darbo rezultatas. Tačiau, kaip atsilieps sunkmetis ir kokius rezultatus turėsime po dvejų trejų metų, šiandien prognozuoti sunku...“ – puikūs šių metų rezultatai optimizmo ateičiai duoda nedaug.
R.Vaiginas pristatė kitų metų planuojamą kūno kultūros ir sporto biudžetą. Jis po paskutinių patikslinimų turėtų siekti 36 mln. Lt. Paskirstyti sunkmečio biudžetą sporto organizacijoms, kurių finansiniai poreikia, kur kas didesni – nelengvas uždavinys. Todėl, pasak R.Vaigino, teks atsisakyti dalies programų, o skirstant  kūno kultūros ir sporto biudžetą bus tariamasi ir diskutuojama su centrinėmis sporto organizacijomis.
Taryba pritarė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo projektų finansavimo kryptims. Tai sporto visiems sąjūdžio plėtotė, didelio meistriškumo plėtotė, sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotė, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo bei jų mokymo ir profesinio informavimo plėtotė.
KKSD Sporto strategijos skyriaus vedėjas Algimantas Kukšta pristatė 2010–1012 m. Lietuvos strateginių sporto šakų projektą. Pagal jį olimpinės sporto šakos suskirstytos į tris grupes, tačiau, atsižvelgus į komisijos narių pastabas, jis bus tobulinamas.
Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba gavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos raštą, kuriame prašoma pareikšti savo nuomonę dėl pilietybės suteikimo dailiojo čiuožimo atstovei Katherinai Copely, kuri šoka poroje su Deividu Stagniūnu. Kaip žinoma, ši pora iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Vankuverio olimpinėse žaidynėse, tačiau tokiu atveju K.Copely būtina turėti Lietuvos pilietybę. Tarybos narių nuomone, Lietuvos pilietybė šiai sportininkei turi būti suteikta. „Jeigu kalba eitų apie vasaros sporto šakas, būčiau prieš – patys turime puikių sportininkų. Tačiau tai išskirtinis atvejis“, – pažymėjo A.Poviliūnas, kad neturėdami gilių žiemos sporto tradicijų, sunkiai galėtume suburti dailiojo čiuožimo porą, kurios abu partneriai – Lietuvos piliečiai. LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Žilvino Šilgalio nuomone, negalime atimti iš Lietuvos sportininko D.Stagniūno išsikovotos teisės dalyvauti olimpinėse žaidynėse, tačiau jis pritarė, kad pilietybės suteikimas užsienio sportininkams neturi tapti tradicija.
Taryba buvo supažindinta su planais LR Seime surengti konferenciją kūno kultūros ir sporto aktualijoms aptarti. Tokią konferenciją Seime planuojama organizuoti lapkričio mėnesį. 
Nacionalinė taryba gavo Lietuvos krepšinio federacijos prašymą dėl papildomo finansavimo darbo grupei, kuri būtų sukurta rengiantis 2011 m. vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje. Šį klausimą rekomendavo apsvarstyti LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui Ž.Šilgaliui Seime.