Atidarytos pirmosios dvi sporto vidurinės mokyklos

Data

2014 09 02

Įvertinimas
0

Rugsėjo 1-ąją Šiauliuose ir Panevėžyje duris atvėrė pirmosios Lietuvoje specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos. Jose mokysis 368 mokiniai – būsimieji sportininkai. Šių mokyklų tikslas – rengti profesionalių sportininkų pamainą, leisti atsiskleisti talentams sporte, derinant pamokų ir treniruočių grafikus. Nuo kitų metų rudens šios mokyklos sieks tapti sporto gimnazijomis.

Atidarymo šventėse abiejose mokyklose dalyvavęs Premjeras Algirdas Butkevičius sveikindamas su Rugsėjo 1-ąja palinkėjo jauniesiems sportininkams gerai mokytis, būti lyderiais ir ugdyti komandinio bendravimo savybes, garbingai kovoti varžybose.

„Skatinti mokinius ir jaunimą sportuoti, sudaryti sąlygas žmonių fiziniam aktyvumui ir sveikai gyvensenai skleisti – mūsų Vyriausybės įsipareigojimas Lietuvos visuomenei, – pažymi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. – Šiemet Rugsėjo 1-ąja turim jau dvi mokyklas, kuriose mokysis šių regionų ir iš visos Lietuvos atvykę sportui gabūs vaikai. Tikiuosi, kad tai bus gera pradžia, stiprinant sveiką gyvenimo būdą ir sportinį judėjimą Lietuvoje, ieškant naujų talentų mūsų olimpinėms rinktinėms“.

Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius, įteikdamas specialius proginius prizus mokykloms, pažymėjo, jog mokymasis ir sportas ne tik gali, bet ir turi būti suderinami, nes tik tuomet – augant tiek savo vidumi, tiek fizinėmis jėgomis – tampama stipriu žmogumi. Jis taip pat palinkėjo, kad viltys, sietinos su šiuo projektu, išsipildytų visiems – tiek šių mokyklų steigėjams, tiek patiems moksleiviams siekiant aukštų rezultatų.

Šiauliuose mokysis 197 penktų-dvyliktų klasių moksleiviai. Jie treniruosis tapti lengvaatlečiais, baidarių ir kanojų bei klasikiniais irkluotojais, dziudo, taekwondo, imtynininkais (ir imtynininkėmis), BMX dviratininkais, futbolininkais, krepšininkais, rankininkais, regbininkais, tinklininkais, žolės riedulio žaidėjais.

Panevėžio sporto vidurinėje mokykloje 171 moksleivis mokysis baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dziudo, dviračių sporto, graikų-romėnų imtynių, plaukimo, lengvosios bei sunkiosios atletikos, triatlono bei komandinių žaidimų – krepšinio, futbolo, rankinio.

Moksleiviai turės rytines ir vakarines treniruotes – viso 12 specializuoto ugdymo valandų per savaitę. Iš jų 10 valandų bus skirta sporto šakos treniruotei, t.y. judesių ir atletiniam lavinimui, sporto šakai bei varžybinei raiškai, ir 2 valandos bus skiriamos teoriniams dalykams – sporto pažinimui ir sportui ir sveikatai. Mokslo metų eigoje ir pabaigoje moksleiviai privalės dalyvauti įvairiose varžybose, tam bus užtikrintas pasirengimo procesas, organizuojamos stovyklos. Iš kitų miestų atvykę moksleiviai gyvens specialiuose bendrabučiuose.

Į šias mokyklas moksleiviai buvo atrinkti remiantis Kūno kultūros ir sporto departamento nustatytais kriterijais, taip pat pagal varžybų rezultatus, o nedalyvavusieji jokiose varžybose turėjo išlaikyti Eurofito testus. Visi būsimi šių mokyklų auklėtiniai turėjo pasitikrinti sveikatą sporto medicinos centruose.

Šiems mokslo metams abiems mokykloms Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 1074 tūks. litų ūkio lėšų ir mokinio krepšelį, o Kūno kultūros ir sporto departamentas – 512 tūkst. litų, kurie bus skirti aprangai, stovykloms. Numatyta, jog kitų sporto gimnazijų steigimo tikslingumas bus svarstomas tik įvertinus Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos ir Panevėžio sporto vidurinės mokyklos veiklos rezultatus.

Dar šių metų pradžioje švietimo ir mokslo ministro potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė iš švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, Vyriausybės, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybių, Lietuvos edukologijos universiteto atstovų, kurios atliko parengiamuosius šių mokyklų įsteigimo darbus – parengtos sportinio ugdymo krypties programos ir kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams, mokinių atrankos ir pasiekimų vertinimo kriterijai, steigimo dokumentai, finansavimo, etatų, darbo apmokėjimo tvarkos.