Apie Lietuvos ir Kauno sporto reikalus - Kaune

Data

2002 05 15

Įvertinimas
0

Kauno miesto savivaldybėje gegužės 15 d. įvyko Lietuvos sporto strateginių klausimų ekspertų komisijos išvažiuojamasis posėdis. Posėdyje taip pat dalyvavo Kauno mero pavaduotojas Gediminas Budnikas. Kaip ir buvo numatyta darbotvarkėje, buvo aptarti 8 klausimai.
Pirmiausia komisijos nariai išklausė šeimininkų - Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas padarė pranešimą apie kūno kultūros ir sporto plėtrą mieste. Vedėjas palygino, kokia sporto įstaigų padėtis buvo prieš reorganizaciją ir kokia yra dabar. Mieste veikia 168 sporto klubai, kuriuose sportuoja per 12 tūkst. kauniečių. Yra 8 neįgaliųjų sporto klubai, vienijantys 880 sporto mėgėjų. Sporto mokyklose sportuoja per 5 tūkst. vaikų. Įsteigtos 3 naujos sporto mokyklos - žiemos sporto šakų, buriavimo ir irklavimo.
Kalbėdamas apie didelio meistriškumo sportininkų rengimą, A.Grabnickas akcentavo, kad ateityje bus dar glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos kūno kultūros akademija. Jis pasidžiaugė, kad Kaunas jau dešimtį metų pirmauja kompleksinėje Lietuvos miestų įskaitoje. Tačiau, anot jo, lėšos ne visada skiriamos, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus.
Kaunas turi nemažai sporto bazių, tačiau daugelį iš jų būtina remontuoti.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Evaldas Skyrius pristatė Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtros programos 2002-2004 m. projektą. Programoje pabrėžiama, jog bus siekiama didinti kūno kultūros vaidmenį bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, didinti galimybes sportuoti įvairaus amžiaus žmonėms, taip pat neįgaliesiems. Toliau bus ieškoma būdų, kaip gerinti didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Bus skiriamas dėmesys sporto specialistų kvalifikacijos kėlimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, kūno kultūros teisinės sistemos gerinimui. Kalbant apie sporto bazių renovaciją bei naujų sporto objektų statybą, akcentuota, kad būtina, kiek įmanoma, pasinaudoti įvairių tarptautinių fondų pagalba.
Jau dabar rūpinamasi žaidynėmis, kurios vyks Lietuvoje 2003 m. Pirmiausia tai sporto žaidynes, skirtos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms paminėti. Apie jas papasakojo KKSD Kūno kultūros strategijos skyriaus vedėja Milda Laurutėnaitė. Šiai datai paminėti bus skirtos visos kitąmet vyksiančios įvairių amžiaus grupių varžybos. O jas vainikuotų finalinis renginys, kurį planuojama surengti 2003 m. birželio 21-22 dienomis Kaune, Dariaus ir Girėno stadione.
2003 m. Lietuva organizuos Baltijos jūros šalių jaunių sporto žaidynes. Kaip sakė Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Vitas Gudiškis, šios žaidynės - gražaus Baltijos šalių bendradarbiavimo tąsa. Žaidynes planuojama surengti Šiauliuose, birželio 20-22 dienomis. Jose dalyvaus 7 šalių - Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos - sportininkai. Į žaidynių programą yra įtraukta 17 sporto šakų.
Kitąmet Kaune vyks ir XIX SELL studentų sporto žaidynes. Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas sakė, kad šios žaidynės vis labiau populiarėja, plečiasi šalių geografija. Jis pasidžiaugė, jog jiems proga priimti jubiliejinės, 80-ąsias, žaidynes: 1923 m. Tartu įvyko I Baltijos studentų olimpiada, vėliau pavadinta SELL. Planuojama, kad SELL žaidynės Kaune vyks 2003 m. gegužės 15-18 dienomis.
Nuo 1972 m. Lietuvos televizija transliavo varžybas "Drąsūs, stiprūs, vikrūs". Jos buvo populiarios ir vaikų mėgstamos. Po Nepriklausomybės atgavimo ši laida sunyko, o jos nepakeitė jokia nauja sportinė laida jaunimui. M.Laurutėnaitė pristatė planuojamos rengti televizijos laidos - sportinio žaidimo "Nugalėtojų lyga" - projektą. Panašios varžybos rengiamos Latvijoje bei Estijoje ir ten jos labai populiarios.
Strateginių klausimų komisijos posėdyje buvo svarstomas ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Komijos narių nuomone, blogai, kad teisė spręsti, ar atleisti sporto paskirčiai naudojamus objektus nuo žemės mokesčio, palikta savivaldybėms.
Lietuvos olimpinio sporto centro generalinis direktorius Arvydas Gražiūnas kalbėjo apie sportininkų modelines charakteristikas. Jis informavo, jog specialiai sudaryta ekspertų komisija, vadovaujama prof. J.Skernevičiaus, išanalizavo esamą situaciją ir padarė išvadą, jog tokios modelinės charakteristikos gali pagerinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimą ir jos būtinos.
Prieš Lietuvos sporto strateginių klausimų ekspertų komisijos posėdį KKSD gen. direktorius Vytas Nėnius susitiko su Kauno miesto meru Eriku Tamašausku. V.Nėnius informavo, jog buvo kalbėta apie Kauno sporto bazių renovaciją. KKSD vadovas pažadėjo, jog kiek galėdamas Departamentas rems šiuos projektus.
Vėliau visi komisijos nariai turėjo progos patys pamatyti kai kurias sporto bazes. Jie aplankė Lampėdžių irklavimo bazę, lengvosios atletikos maniežą, ledo rūmus, buriavimo centrą, LOSC Kauno miesto filialą.