Nutukimas – epidemija

2006 m. lapkričio 15─17 d. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas, Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas ir ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas, Respublikinio mitybos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Almantas Kranauskas dalyvavo Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) Stambule (Turkija) surengtoje Europos šalių ministrų konferencijoje, kurioje buvo sprendžiama, kaip įveikti nutukimo problemą. Konferencijoje dalyvavo 48 valstybių atstovai, stebėtojai iš JAV ir Kanados, kitų organizacijų atstovai.

Konferencijoje buvo konstatuota, kad antsvoris ir nutukimas yra viena didžiausių šio amžiaus problemų Europoje ir jau pasiekė epidemijos lygį. Nutukimo paplitimas per pastaruosius du dešimtmečius išaugo tris kartus, daugiau nei pusė  daugelio Europos šalių suaugusių gyventojų  turi antsvorį, ketvirtadalis jų yra nutukę. Kasmet dėl nutukimo Europoje miršta 1 mln. žmonių. Antsvoris, nutukimas aktuali problema visoms valstybėms nepriklausomai nuo jų ekonominio išsivystymo lygio, o pagal socialines žmonių grupes ši problema aktualiausia būtent gaunantiems mažesnes pajamas. Antsvoris ir nutukimas yra daugelio ligų priežastys. Nutukimas turi didelę neigiamą įtaką gyvenimo trukmei ir kokybei, įskaitant psichinę gerovę. Jeigu šios tendencijos išliks, 2010 m. Europoje bus 150 milijonų nutukusių suaugusiųjų, o gyvenimo trukmės deficitas dėl nutukimo iki 2050 metų gali išaugti nuo 2 iki 6 metų.   

Antsvoris ir nutukimas stipriai veikia ekonominę ir socialinę plėtrą. Vien tik suaugusiųjų nutukimas lemia iki 8 proc. nacionalinių sveikatos rūpybos išlaidų. Turimais nacionaliniais duomenimis, netiesioginės išlaidos dėl prarastų pajamų yra daugiau kaip dvigubai didesnės. 

Pastebėta, kad nors valstybės pastaraisiais metais padarė pažangą didindamos informuotumą ir ėmėsi kurti strategijas bei veiksmų planus, nė vienai iš jų suvaldyti epidemijos nepavyko. Daugelis pagrindinių priemonių yra tarpvalstybinio pobūdžio, todėl pagerinti šalių veiksmų efektyvumą gali tvirto tarptautinio koordinavimo mechanizmo sukūrimas.  

Konferencijoje buvo priimta Europos kovos su nutukimu chartija. Jos tikslas – pateikti politines rekomendacijas stiprinant kovą su nutukimu visame PSO Europos regione. Tikimasi, kad nacionalinės strategijos, įstatymai ir veiksmų planai remsis Chartijos nuostatomis. Kitas Europos mitybos veiksmų planas, kuris PSO Europos regiono komitetui bus pateiktas 2007 m. rugsėjo mėnesį, pagrindinius chartijos principus ir sistemą turėtų perkelti į konkrečių veiksmų komplektus ir stebėsenos (monitoringo) mechanizmus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti kuriant nacionalines strategijas.

Pagrindinis principas sprendžiant nutukimo problemą turėtų būti visų reikalingų vyriausybės sektorių įtraukimas į kovą su nutukimu. Sveikatos ministerijos turi įkvėpti ir koordinuoti visapusiškų strategijų ir įstatymų, kaip bendrų visuomenės sveikatos strategijų dalies, kūrimą ir įgyvendinimą. Kuriant prevencinius veiksmus, svarbų vaidmenį vaidina tokios ministerijos kaip žemės ūkio, prekybos, transporto, miestų planavimo, švietimo, sporto, kultūros ir darbo, t. y.  pagal savo veiklos sritis jos turi pasirūpinti dviračių takais, žaidimų aikštelių gyvenamuosiuose rajonuose projektavimu ir įrengimu, žaliųjų zonų įrengimu ir t. t. Kuriant aplinką ir fizinio aktyvumo, aktyvios gyvesenos bei sveikos mitybos sąlygas, pirmaeilį vaidmenį turi vaidinti vietos valdžia.

Į kovą su nutukimu turi būti įtraukiamas ir visuomeninis sektorius (sporto klubai, sporto federacijos ir kt.), privatusis sektorius, taip pat tarptautinės organizacijos. Privatusis sektorius (įskaitant visą grandinę nuo pradinių gamintojų iki mažmenininkų, sporto, laisvalaikio ir statybos organizacijų, reklamuotojų, žiniasklaidos ir kt.) turėtų vaidinti svarbų vaidmenį. Žiniasklaidai tenka svarbi atsakomybė didinant informuotumą bei paremiant visuomenės sveikatos strategijas šioje srityje.

Kova su nutukimu turi būti tiek mikro-, tiek makrolygiu, įskaitant tokią aplinką kaip namų ūkis, bendruomenė, mokykla ir darbovietė, bei vietiniu, šalies ir tarptautiniu lygiais. Strategijos turi būti pritaikytos skirtingoms grupėms pagal amžių, lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinius ir geografinius skirtumus bei specifiniams skirtingų šalių ir regionų poreikiams. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žemesnės socialinės ir ekonominės padėties arba riboto išsilavinimo žmonėms, tiems, kurie kenčia skurdą, serga lėtinėmis ligomis arba yra neįgalūs, bei etninių mažumų grupių nariams ir imigrantams. Itin akcentuoti reikėtų vaikų ir paauglių švietimą, nes vaikai daugeliu atvejų nėra atsakingi už gyvenimo būdo pasirinkimą, todėl yra ypač pažeidžiami. Turi būti akcentuojama vaikų teisė į sveiką aplinką.

Įstatymai turėtų būti pagrindinė vyriausybės kovos priemonė. šia priemone turėtų būti siekiama užtikrinti optimalią energijos pusiausvyrą, skatinant sveikesnę mitybą ir fizinę veiklą.

Kuriant ir įgyvendinant nacionalines bei vietines strategijas, gali būti naudojamos intervencijos, kurios pasirodė veiksmingos skatinant sveiką mitybą ir didesnę fizinę veiklą. Tokios sėkmingos intervencijos, ypač vaikų, darbuotojų ir socialiai remtinų gyventojų atžvilgiu, apima nemokamų vaisių tiekimą į darbovietes, sveiko maisto kainų nustatymą, didelių universalinių parduotuvių statymą socialinio ir ekonominio nepritekliaus zonose, pirmenybės suteikimą dviračių takeliams, skatinimą į mokyklą eiti pėsčiomis, gatvių apšvietimo ir naudojimosi laiptais skatinimą bei televizijos žiūrėjimo mažinimą. Norintiems priimti sprendimus priėmėjams PSO Europos regiono biuras pateiks geros praktikos pavyzdžių ir socialinių tyrimų rezultatų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-08-28
UA-40809168-1