Briuselyje skambėjo ir Lietuvos vardas

Data

2018 12 03

Įvertinimas
0
Nuotrauka12.jpg

ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje aptartas sporto indėlis į ekonomiką, didžiųjų sporto renginių naudą skatinant inovacijas.
Posėdyje, kuriame dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento l. e. generalinės direktorės pareigas Kornelija Tiesnesytė, buvo pritarta Tarybos ir taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadoms dėl ekonominio sporto aspekto ir jo socialinės bei ekonominės naudos. Išvadose pabrėžiama ne tik sporto ekonominė nauda valstybių narių ir Europos sąjungos (ES) ekonomikai, bet ir sporto įtaka užimtumo ir pilietiškumo didinimui, vaikų antsvorio ir nutukimo rodiklių mažinimui, savanoriškos veiklos įtakai ekonomikai ir socialinės vertė didėjimui.
Atsižvelgiant į sporto poveikį bendrajam vidaus produktui (BVP) ir perkamosios galios augimui (pastarųjų metų tyrimai skelbia, kad sportas sudaro 2,12 % Europos sąjungos BVP, o su sportu susijęs užimtumas apima 5,67 mln. žmonių (2,72% ES užimtumo)) akivaizdu, kad ekonominio nuosmukio metu sportas buvo viena iš nedaugelio sektorių, kuriantis darbo vietas. 
Taryboje dalyvavusios šalys taip pat diskutavo apie didelių sporto renginių įtaką šalies ekonomikai ir socialinei aplinkai. Daugelis pabrėžė kad dideliems sporto renginiams sukurta infrastruktūra naudojama ir kitiems visuomenės poreikiams. Buvo kalbama apie tai, kokią įtaką sporto infrastruktūrai turi tarptautinių federacijų reikalavimai, ES finansavimo schemos sporto renginiams ir apsikeitimas gerąją patirtimi. Pabrėžta, kad šalys, norinčios organizuoti didelius renginius, turi ne tik įvertinti finansinius aspektus, bet taip pat ir renginio ilgalaikį poveikį visuomenei.
Posėdyje dalyvavo ir Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius ypatingiems pavedimams Robertas Rosinas.
Savo kalboje jis sakė: „Lietuvos sporte inovacijos dažniausiai sukuriamos organizuojant didelius sporto renginius. Labai dažnai tai vyksta tarptautinių federacijų iniciatyva. Inovacijos daro didelį teigiamą poveikį sporto integralumui, o kartais net keičia sporto šaką ar jos rungtį (geras pavyzdys būtų prieš kurį laika šiuolaikinėje penkiakovėje pradėti naudoti lazeriniai ginklai). 
Organizuodamos didelius renginius priimančios šalys ne tik perima geriausią praktiką bet ir pačios gali būti pokyčių iniciatoriumi. 
Lietuva turi gerą pavyzdį – 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą. Jam sukūrėme šiuolaikinę infrastruktūrą, vykdymui pritaikėme inovatyvius organizacinius metodus, kurie iki šiol vis dar vertingi.
Visa tai panaudojome gerinti nacionalinių renginių kokybę bei pritraukti kitus tarptautinius renginius, pavyzdžiui 2020 m. pasaulio salės futbolo čempionatą. Tokio rango tarptautiniai renginiai ne tik padeda parodyti, kokią nauda sportas turi visuomenei, bet leidžia apskaičiuoti sporto indėlį į valstybės ekonomiką.
Bendrą sporto indelį į ekonomiką Lietuvoje taip pat skaičiuojame vesdami lydinčiąsias sporto sąskaitas (Sport Satellite Account), o tarptautinių renginių ekonominę naudą šalys gali paskaičiuoti naudodamos „Vilniaus apibrėžimą“. Inovacijos internete keičia sportą: jis tampa labiau prieinamas ir patrauklesnis, technologijos skatina skaidrumą. Visa tai prisideda prie sporto integralumo, specifiškumo išsaugojimo ir sporto vertybių puoselėjimo. 
Tarptautinių federacijų vaidmuo labai reikšmingas. Nustatydamos reikalavimus didelių renginių organizavimui, vertindamos renginių organizatorių kandidatūras, jos gali skatinti inovacijas, o prireikus modifikuoti sporto šakų taisykles.
Manome, kad sportas turėtų pasinaudoti kitų sektorių, kurie vystosi greičiau, patirtimi pritaikant inovacijas. Nuolatinis geros patirties pasikeitimas, išnaudojant visas skaitmeninių technologijų galimybes būtų puiki pagalba šalims, pavyzdžiu galime laikyti Erasmus+ įvykdytų projektų rezultatų platformą.
ES lygiu formalaus ir neformalaus struktūrinio dialogo renginiai – taip pat puiki galimybė dalintis net tik gera patirtimi, iššūkiais bet ir pasirinktais jų sprendimo būdais.“

Šaltinis: www.sportas.info

UA-40809168-1