2018-ieji Lietuvos sportui buvo kupini permainų ir aukštų sportinių pasiekimų

Data

2018 12 31

Įvertinimas
0
koliaz.png

Tramplinas į skaidrumą

KKSD laikinai einanti generalinės direktorės pareigas Kornelija Tiesnesytė 2018-uosius vadina permainų ir iššūkių metais.
„2018-ieji Kūno kultūros ir sporto departamentui buvo darbingi, kupini permainų ir iššūkių metai.
2017 m. pabaigoje įsigalioję sporto šakų finansavimo tvarkos pokyčiai, Lietuvos olimpinio sporto centro funkcijų sumažinimas sukėlė sporto šakų federacijų ir sportininkų nepasitenkinimo bangą, šios temos vis dar aktualios ir metų pabaigoje.
Be abejo, nebuvo išvengta ir klaidų, tačiau džiugina tai, kad nuolat tardamiesi su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir sporto politikos formuotojais galime tobulėti. Naujasis sporto finansavimo modelis suteikė savarankiškumo federacijoms ir kai kurios jų tai išnaudojo labai sėkmingai. Taigi klausimas – ar grįšime prie anksčiau egzistavusio sportininkų rengimo modelio – vis dar atviras ir būtinas išsamios analizės.
Lietuvos olimpinio sporto centro veiklos modelio pokytis taip pat parodė, kuri sporto sistemos dalis silpna. Tačiau džiugina, kad centro veikla, susijusi su sporto bazėmis, tęsiama ir šiuo aspektu žengiame ta pačia linkme kaip ir dauguma Europos Sąjungos šalių – valstybė užtikrina sporto infrastruktūros prieinamumą.
Sporto sistemos finansavimas visada buvo vienas svarbiausių klausimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse – pavyzdžiui, Kipras, Malta taip pat planuoja pokyčius po 2020 m. olimpinių žaidynių.
Po ilgų svarstymų priimtas Kūno kultūros ir sporto įstatymas sudaro sąlygas sporto sistemos finansavimo pokyčiams, kurie susiję ne tik su sporto rėmimo fondo administratoriaus pasikeitimu, bet ir lėšų, skiriamų sporto sričiai, didėjimu. Įstatymą turėtume vertinti kaip trampliną, kuris padės skaidriau skirstyti lėšas, užtikrins jų augimą, skatins naujas diskusijas ir bendradarbiavimo galimybes.
Kalbant apie ateinančius metus, svarbiausias iššūkis bus socialinio dialogo atkūrimas ir integruoto valstybinio požiūrio į sportą formavimas. Deja, sporto nauda nėra pakankamai įvertinta ir suvokta nei sveikatos gerinimo, nei socialiniu problemų sprendimo, nei užimtumo didinimo, kariškių rengimo ir kt. aspektais. Sporto bendruomenė žino, kokia tai įtraukianti veikla ir kokia naudinga valstybei ji gali būti, tačiau dar turime tai įrodyti kitiems. Tikiuosi, kad visos sporto šakų federacijos, jas vienijančios skėtinės, olimpinį judėjimą ir neįgaliųjų sportą vystančios organizacijos prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo. 
Sportas vienija ir naikina kultūrinius, socialinius barjerus, todėl tikimės, kad kryptingai ir tikslingai dirbdami pasieksime puikių rezultatų.“

 

Įvykių kupini metai

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė – apie 2018-uosius, kuriuose netrūko atradimų, naujovių, svarbių sprendimų.
„Atradimų, naujovių, sunkių išbandymų, aktyvios veiklos, rekordų, svarbių sprendimų, pergalių metai. Taip trumpai galima būtų apibūdinti 2018-uosius, kurie buvo kupini įvykių.
Aišku, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui svarbiausia tai, kad šie metai – olimpiniai.
Nepriklausomybės 100-metį švenčianti Lietuva vasarį tarsi atrado žiemos olimpines žaidynes – lietuvių startai Pjongčange buvo sekami, aptariami, žmonės aukojo miego valandas, kad per televizorių galėtų pamatyti, kaip sekasi mūsų biatlonininkams ar slidininkams, atidavusiems trasose visas jėgas. Tokio susidomėjimo žiemos žaidynėmis tikrai nepamenu.
Daug gerų emocijų sukėlė ir spalį Buenos Airėse vykusios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, kur sužibėjo mūsų jaunosios plaukikės Agnė Šeleikaitė ir Kotryna Teterevkova, parvežusios į Lietuvą visų spalvų medalius.
Tarsi Kalėdų dovanos buvo ir vyresnių plaukikų startai gruodį pasaulio čempionate trumpajame baseine Kinijoje. Čia buvo ir apdovanojimų: auksą ir sidabrą iškovojo Danas Rapšys, sidabrą Rūta Meilutytė, ir daugybės naujų įrašų, kuriuos mūsų plaukikai padarė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio čempionatų rekordų lentelėse.
Mūsų šalies atstovai aukščiausio lygio varžybose ant garbės pakylos šiemet kopė visais keturiais metų laikais. Tad, nors dažnai Lietuva vadinama krepšinio šalimi, bet ją nedvejojant galima vadinti ir plaukimo, irklavimo, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, ir dar ne vienos sporto šakos valstybe. Nes įspūdingų pergalių netrūko per įvairių sporto šakų varžybas.
Todėl konkurencija renkant geriausius metų sportininkus „LTeam apdovanojimuose“ šiemet buvo itin didelė.
Gruodžio 11 d. savo atkūrimo 30-metį minėjusio LTOK veikloje taip pat netrūko įvykių, kuriuos galima pavadinti pergalėmis. Vienas jų – Panevėžyje pasiektas Olimpinės dienos lankomumo rekordas. Tai didžiausias komplimentas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir kiekvienam, prisidėjusiam prie šio projekto. Kad šventė pavyktų tokia, kokia buvo Panevėžyje, reikėjo daug įdirbio. Metai iš metų renginys augo savo pasiūla, t. y. sporto šakų ir rungčių skaičiumi, informacijos sklaida. Federacijos laukia Olimpinės dienos, sportininkai supranta, kad tai – jų profesinė šventė, miestų savivaldybės kreipiasi dėl atvykimo pas juos.
Milžiniškas LTOK įvertinimas – mano išrinkimas Tarptautinio olimpinio komiteto nare (TOK). Tai visos sporto visuomenės, mūsų olimpinės šeimos, mūsų LTOK komandos darbo vaisius.
Kai kuriose srityse mus TOK laiko pavyzdžiu kitoms šalims. Mūsų švietimo projektus, Olimpinę dieną, išskirtinę mūsų finansavimo sistemą, kuri leidžia būti nepriklausomiems ir nuveikti labai daug naudingų darbų ne tik olimpinio judėjimo, bet ir viso šalies sporto labui, TOK labai vertina ir palaiko.
Po kelerių chaoso ir nežinomybės metų valdininkams priimant keistus ir net žalingus sporto visuomenei sprendimus, dideliu laimėjimu galima vadinti Kūno kultūros ir sporto įstatymo priėmimą. Dabar sporto politikos formavimo funkcijos perėjo Švietimo ir mokslo ministerijai, kurios pavadinime po Naujųjų atsiras ir žodis „sportas“. Tikiu, kad šios permainos padės sukurti tinkamiausią sporto plėtros strategiją, toliau bendradarbiauti su kitomis ministerijomis ir įstaigomis, išvengiant bet kokių galimų interesų konfliktų ir visuose lygmenyse – pradedant darželiais, mokyklomis, baigiant profesionaliais sportininkais. Džiugu, kad nuo kitų metų gerokai išaugs fizinio aktyvumo ir sporto projektų finansavimas.
Mums svarbiausia, kad sportas, fizinis aktyvumas ir olimpinės vertybės būtų matomi, suprantami ir mėgstami. Iš valstybės prašome tik vieno – dialogo. Mainais už tai pažadame stengtis, kad mūsų šalies vardas, vėliava bei himnas dar ne kartą būtų matomi svarbiausiame pasaulio sporto renginyje – olimpinėse žaidynėse.“

Dėmesys – lyg simbolinis medalis

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius neabejoja – 2018-ieji buvo vieni sėkmingiausių LPOK ir šalies neįgaliųjų sportui.
„2018-uosius drąsiai vadinu vienais sėkmingiausių metų Lietuvos paralimpiniam komitetui ir šalies neįgaliųjų sporto bendruomenei. Pasiekėme svarbių pergalių ir pasaulio stadionuose, ir valstybės institucijose. Šios pergalės padės tvirtą pagrindą neįgaliųjų sporto plėtrai.
Kalbėdamas apie sportinius laimėjimus, ypač džiaugiuosi nuostabiu mūsų rinktinės pasirodymu Berlyne vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate. Net aštuonis medalius Lietuvai iškovojo šeši atletai: Kęstutis Skučas – aukso ir sidabro, Andrius Skuja – aukso ir bronzos, Ramūnas Verbavičius ir Danas Sodaitis – sidabro, Donatas Dundzys ir Egidijus Valčiukas – bronzos.
Dar keli sportininkai užėmė ketvirtąsias vietas ir buvo arti apdovanojimų, gerino savo asmeninius rezultatus. Džiugina ne tik medaliai ir jų skaičius, bet ir fantastiškas naujokų įsiliejimas. Tai rodo, kad užaugo puiki pamaina, kuri apie save dar ne kartą praneš pasauliui. Šis čempionatas tapo išskirtiniu atgarsiu Lietuvoje. Pirmenybių nušvietimas žiniasklaidoje, dėmesys sportininkams, jų žinomumo didinimas – simbolinis medalis visiems mums.
Ne mažiau darbo atlikta bendraujant su valdžios atstovais Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje. Pusantrų metų durų varstymo ir argumentų rezultatas – naujas Kūno kultūros ir sporto įstatymas, kuris turi įsigalioti 2019 m. sausio 1 dieną. Nuo šiol valstybės rentas gaus ne tik paralimpiniai čempionai, bet ir sidabro medalių laimėtojai.
Akivaizdžiai kils valstybinių stipendijų dydžiai. Tačiau ne mažiau svarbi nuostata, kad net 10 proc. lėšų iš Sporto rėmimo fondo kasmet bus skiriama neįgaliųjų sporto plėtrai. Viliamės, kad tai į sportą padės pritraukti daugiau žmonių su negalia. Gal ne visi jie taps Europos, pasaulio ar paralimpiniais čempionais, bet vien judėjimas ir tikslo turėjimas yra pergalė.
Iki Tokijo paralimpinių žaidynių liko mažiau nei dveji metai. Lietuvos sportininkai jau spėjo aplankyti žaidynių šeimininkę Japoniją. 2018 m. spalį Tojohašio ir Hiracukos miestuose paralimpinės rinktinės kandidatai susipažino su japonų kultūra, klimatu, maistu, apžiūrėjo ir išbandė šalies sporto bazes. Tai sportininkams padeda atsikratyti dalies streso, patiriamo atvykstant varžytis į naują šalį. Mūsų sportininkai jau bus pasirengę ir galės koncentruotis į pagrindinį savo darbą – sportinę kovą.
2019-uosius pasitinkame pakeitę pavadinimą – Lietuvos paralimpinis komitetas. Ankstesnis vardas (Lietuvos parolimpinis komitetas) buvo pakeistas dėl kelių priežasčių. Žodis „paralimpinis“ yra vartojamas visame pasaulyje ir susideda iš dviejų žodžių – graikiško para, reiškiančio „šalia, greta“, ir žodžio „olimpinis“. Juk paralimpinės žaidynės yra renginys, vykstantis greta olimpinių žaidynių.
Naujaisiais 2019-aisiais Lietuvos sporto bendruomenei linkiu vienybės ir susitelkimo – dalykų, kurie gyvybiškai svarbūs, siekiant kelialapių į Tokijo žaidynes. Lietuvos žmonėms linkiu būti žmogiškiems vieni kitiems.
Tuo pačiu noriu padėkoti Lietuvos paralimpinio komiteto rėmėjams ir partneriams. Minėtos pergalės – bendras jūsų ir mūsų nuopelnas. Darbais įrodome, kad kartu galime viską. Ačiū!"

Šaltinis: sportas.info

UA-40809168-1